Metai be Broniaus Kutavičiaus

LTŽvelgiant atgal, Kutavičiaus didžiosios oratorijos atrodo nepajudinamos, lyg esminiai lietuvių muzikos orientyrai, pagal kuriuos bus matuojamas visas laikotarpis, atsekamos įtakos. Šiandien atrodo, kad šis etapas savotiškai baigtas, daugiau niekas taip neberašys. Viskas, ką tokiu būdu norėta išreikšti, jau sukurta. Mokinių, tiesioginių ir idėjinių, esančių stilistinėje kompozitoriaus orbitoje, santykis dar keisis, kaip ir kiekvienos naujos kartos, kiekvieno klausytojo požiūris, tačiau klasiko rangas jau neturėtų keistis. Kažin, ar mūsų sumaištingai bėgantis laikas kada nors taps palankus ilgesniam įsiklausymui į Kutavičiaus palikimą, bandant įsigilinti ypač į tuos opusus, kurie taip ir nesulaukė deramo atlikimo. Labai to linkėčiau. Juo labiau kad rugsėjo 28-osios koncertas Lietuvos filharmonijoje patvirtino tokių „sugrįžimų“ būtinybę. Anksčiau ne itin dažnai atliekami, atrodytų, didiesiems atradimams nepriklausę kūriniai dviem fortepijonams suskambo neįtikėtinai prasmingai. „Roberto demonai ir angelai“ įsiminė kaip kontrasto tarp įkyrios, vis pirmyn genančios būsenos ir ramybės salų atspindys. „Gervių šokiuose“ nors ir galima įžvelgti pasigėrėtinai subtiliai perteiktas vizualines ir garsines sąsajas su šiais grakščiais paukščiais, bet šios užuominos netampa kūrinio dominantėmis, yra tik muzikos statinį nuspalvinančios puošmenos. (Čia prie Zbignevo Ibelhaupto ir Rūtos Rikterės dueto meistriškai prisidėjo klarnetininkas Rimvydas Savickas). Klausydamasi žėrinčios technikos „Disputo su nepažįstamuoju“ padariau išvadą, kad Kutavičius niekuo nenusileidžia Philipui Glassui ar Steve’ui Reichui, tiesą sakant, jo minimalizmas net įdomesnis. [...]. [Iš teksto, p. 41]

ENNostalgia of the time has passed is related to many experiences provided by composer Bronius Kutavičius. We were happy being able to share his experiences and now we are happy as well being given a chance to remember our impressions when his music is performed again. We should not forget that his music was performed successfully in many countries. [From the publication]