LTKonstitucinių iššūkių tema itin aktuali nūdienos įvykių Europoje kontekste, kai fundamentaliosios konstitucinės vertybės – demokratija, teisės viršenybė ir žmogaus teisės – turi būti ginamos, reikalui esant, su ginklu rankoje. Tą rodo ir kaimyninės Ukrainos patirtis. Todėl konstituciniai teismai privalo likti tvirtas šių vertybių garantas bet kokioje situacijoje, stiprindami valstybių nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą. Konstitucinės kontrolės institucijos, kurios yra pagrindinės konstitucinių vertybių, į kurias kartais kėsinamasi Konstitucijos neatitinkančiais valstybės valdžios institucijų sprendimais, sergėtojos, pastaruoju metu susiduria su plačiu problemų spektru, apimančiu tiek ekstraordinarines situacijas, lėmusias asmenų teises ribojančių priemonių taikymą COVID-19 pandemijos metu, tiek ir tokius nuolatinius konstitucinius iššūkius, kaip teisėjų nepriklausomumas. Pirmoje pranešimo dalyje pristatomi iššūkiai, su kuriais pastaruoju laikotarpiu susidūrė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, kaip antai: iššūkiai, susiję su individualaus konstitucinio skundo įgyvendinimu, laukiančios nagrinėjimo COVID-19 bylos, grėsmė teisėjų nepriklausomumui. Individualaus konstitucinio skundo įtvirtinimas lėmė tai, kad pagal asmenų prašymus spręstos bylos dėl anksčiau nenagrinėtų Konstituciniame Teisme, bet žinomų teisės profesionalams konstitucinių problemų (pvz., išlaidų advokatui atlyginimo asmeniui, nepadariusiam teisės pažeidimo). Konstitucinio skundo įtvirtinimas taip pat prisidėjo prie konstitucinės doktrinos plėtojimo, aiškinant Konstitucijos nuostatas dėl asociacijų laisvės byloje dėl privalomos atestuotų architektų narystės profesinės savivaldos asociacijoje.Vis dėlto pastebima bendra tendencija, kuri, tikėtina, išliks ir ateityje, kad absoliuti dauguma asmenų prašymų nepriimtini nagrinėti Konstituciniame Teisme. Oficialioji konstitucinė doktrina dėl priimtinumo kriterijų vis dar plėtojama. Toliau pranešime pristatomos ir trumpai aptariamos Konstituciniame Teisme gautos nagrinėjimo laukiančios bylos, susijusios su COVID-19 pandemijos metu taikytomis priemonėmis, kuriomis buvo ribojamos tam tikros asmenų teisės ir laisvės. Taip pat apžvelgiami Konstitucinio Teismo priimti nutarimai, kuriuose buvo iškelti tokie su teisėjų nepriklausomumu susiję klausimai, kaip teisėjų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų, jų įgaliojimų trukmės neliečiamumo garantija, teisėjo imunitetas. Antroje pranešimo dalyje, skirtoje Konstitucinio Teismo jurisprudencijos sukurtiems iššūkiams aptarti, analizuojama situacija, kai, Konstitucinio Teismo nutarimu visą Referendumų įstatymą pripažinus prieštaraujančiu Konstitucijai pagal priėmimo tvarką, atsirado teisinio reguliavimo vakuumas rinkimų skelbimo ir organizavimo srityje. Nepaisant to, kad Konstitucinio Teismo nutarimo oficialus paskelbimas buvo atidėtas metams, per tą laiką Seimas nepriėmė naujo teisinio reguliavimo ir konstitucinė piliečių teisė skelbti referendumą praktiškai buvo apginta tik ad hoc Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priimant nutartis konkrečiose administracinėse bylose. Apibendrinant pastebima, kad šiais laikais ryškėja tendencija sudėtingų klausimų sprendimą perduoti teismams. Pastarųjų metų iššūkių teisinei valstybei akivaizdoje konstitucinės kontrolės institucijoms labiau nei bet kada reikia paramos viena kitai, kaip ir aktyvaus dialogo su tarptautinėmis teisminėmis institucijomis, siekiant rasti išsamiausius ir nuosekliausius įvairių konstitucinių iššūkių sprendimus.