Mačernio poetinio kraštovaizdžio įgilinimai

LTVytauto MAČERNIO (1921–1944) gimtinė – savitos geografijos ir gilios istorijos kraštas (Šarnelė, Žemaičių Kalvarija, Alsėdžiai, Seda). Savitos gamtos paminklų, kultūros ir mažųjų žemės ženklų jungtys. Jos išreikštos ir Algimanto Kunčiaus nuotraukoje „Kelias iš Žemaičių Kalvarijos į Šarnelę“ (1989). Poetinis kraštovaizdis suvokiamas kaip įprasto kraštovaizdžio kūrybinės transformacijos. Kraštovaizdžio įgilinimai išreiškiami gamtos vaizdų suintensyvinimu, metaforizacija. Ryškiausi kraštovaizdžio įgilinimai „Vizijų“ cikle, kuriame poetinė vaizduotė įgyja mitinių atramų ir pereina į egzistencinę tragiką. Savitos Mačernio gamtojautos bruožai, kuriuos analizuoja literatūrologė Viktorija DAUJOTYTĖ, atskleidžiami ir jo laiškuose, savitoje poetinėje introspekcijoje.

ENThe birthplace of Vytautas MAČERNIS (1921–1944) is a land with a unique geography and a deep history (Šarnelė, Žemaičių Kalvarija, Alsėdžiai, Seda), with particular connections between natural features, culture and small marks in the land. These are also expressed in Algimantas Kunčius’ photograph The Road from Žemaičių Kalvarija to Šarnelė (1989). The poetic landscape is perceived as a creative transformation of an ordinary landscape. The deepening of the landscape expresses the intensification of images of nature and their metaphorisation. The most striking deepening of the landscape is in the series ‘Visions’, in which the poetic imagination acquires mythical foundations, and moves towards existential tragedy. Particular features of Mačernis’ feeling for nature, which are analysed by the literary critic Viktorija DAUJOTYTĖ, are also revealed in a particular mode of poetic introspection in his letters.