Psichofizinė Arūno Vaitkūno tapybos galia

LTVaitkūno kūrybos paroda atskleidė keletą tapybos ontologizavimo tendencijų. Tapybinę plotmę jam pavyko sulydyti su tikrove. Patirtį liudijančius tikrus daiktus perkeldamas į regimybės sritį, išplėtė kūrybos lauką būties atspindžiais. Būsenas perteikdavo metaforomis tarsi „stop kadrais“, linijomis ir spalvomis, ekspresionistiškai siedamas patirtį su vizijomis. Interjerų motyvus paversdavo egzistencijos simboliais. Atkakliai ieškojo galimybių atnaujinti tapybiškumą, artėdamas ikitapybinio būvio link, ištirpdydamas tapybą psichofizinėse gelmėse, iš naujo apmąstydamas būties ir meno santykį. [...]. [Iš teksto, p. 36]

ENAmong the bright exhibitions of the Kaunas – European Capital of Culture 2022 program, the exhibition „I walk, I stop and I see...“ by Arūnas Vaitkūnas, dedicated to the centenary of the Kaunas School of Art, was especially memorable. In its own way, it is close to the retrospectives that received a great response – Marina Abramović’s exhibition „Memory of Being“, William Kentridge’s „That Which We Do Not Remember“ explores themes that are fundamental to Vaitkūnas’s work as well. [From the publication]