Ar galime būti ramus dėl lietuvių kalbos?

LTMokslas - viena pirmųjų sričių, kurioje pradėta siaurinti lietuvių kalbos vartojimą. Lietuvos mokslo tarybos 2003 m. kovo 3 d. posėdyje buvo konstatuota, kad „pastaraisiais metais ėmė gausėti nerimą keliančių faktų: rengiant lietuvių kalbos tekstyną paaiškėjo, jog beveik išnyko kai kurių mokslo krypčių lietuviškieji tekstai; kai kuriais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir jų projektais valstybinė lietuvių kalba imama stumti iš mokslo, nes lietuvių kalba paskelbti darbai vien dėl to laikomi menkesnės vertės už anglų kalba publikuotus darbus.“ Lietuvos mokslo taryba pabrėžė, kad „Lietuvių kalbos stūmimas iš mokslo kelia pavojų ir Lietuvos kultūrai, ir Lietuvos strateginiams bei politiniams tikslams, nes kalba nėra tik komunikacijos priemonė: ji yra tautos kultūros (plačiąja prasme) raiškos priemonė, kartu ir neįkainojama tautos dvasinės kultūros vertybė. Apribojus kalbos vartojimą ir atėmus iš jos mokslinį stilių, kalba pasmerkiama menkėti, nykti ir virsti tik buitine kalba. Lietuvos mokslui integruojantis į Europos ir pasaulio mokslą skelbti savo mokslo darbus užsienio kalbomis yra būtina visų mokslo sričių Lietuvos mokslininkams. Tai skatintina, bet tik ne menkinant savo kalbą ir siaurinant jos vartojimą“ [p. 169].