Mokytojus 1944-1957 m. Telšiuose rengusieji

LTNutolus Antrojo pasaulinio karo frontui, Telšių mokytojų seminarija vėl sukvietė savo auklėtinius tęsti mokslo. Gavusi uždarytos Kunigų seminarijos keturių aukštų rūmus, pasijuto tvirčiau. Seminarijai vadovavo direktorius, pavaduotojas mokymo reikalams. Jie kontroliavo mokytojų darbą, kaip vykdomi šalies vyriausybės nutarimai. Rūpinosi seminaristų mokymosi, kultūringo laisvalaikio, buitiniais reikalais. Vadovai lankė mokytojų pamokas, kurso susirinkimus, dalyvavo visuose renginiuose. Pavyzdžiui, 1949-1950 mokslo metų mokomojo auklėjamojo darbo ataskaita primena, kad direktorius aplankė 8 istorijos, 7 geografijos, 8 matematikos, 6 piešimo, 4 psichologijos, 7 rusų ir partijos istorijos pamokas. Pavaduotojas - 12 lietuvių kalbos, 8 rusų kalbos, 7 istorijos, 8 dailyraščio, 6 fizikos, 6 pedagogikos, 8 geografijos, 9 matematikos pamokas. Panašūs skaičiai apibūdina domėjimąsi pedagogų kasdiene veikla ir kitais mokslo metais. Stebėtos pamokos aptartos individualiai, apibendrintos metodiniuose susirinkimuose, pedagogų tarybos posėdžiuose. Štai 1950-1951 m. m. per pirmąjį pusmetį įvyko 11 pedagogų tarybos posėdžių, kuriuose aptarti 86 klausimai. Išklausytos 4 dėstytojų, 3 auklėjimo ataskaitos. Du kartus aptartas pedagoginės ir kartą žemės ūkio praktikų organizavimas. Net aštuoniuose pedagogų tarybos posėdžiuose kalbėta apie pasiruošimą egzaminams ir jų organizavimą. Po du kartus keistasi nuomonėmis metodinio darbo klausimais. Tiek pat kartų svarstyti mokymo planai. Kitų metų ataskaitos primena, kad pedagogų taryboje aptarta mokytojų S. Bernotienės, J. Mickevičiūtės, A. Kalinausko, E. Morkūnienės, K. Griganavičiaus kasdienė veikla. [Iš straipsnio, p. 101]