Garso naudojimas ženklodaroje

LTPrekės ženklams vis sudėtingiau sekasi išsiskirti iš kitų prekės ženklų dėl vykstančios konkurencijos. Jau nebeužtenka, siekiant sukurti ryšį tarp prekės ženklo ir vartotojo, kad vartotojo dėmesys būtų atkreipiamas vaizdiniais ir garsiniais stimulais. Įmonės vis dažniau atkreipia dėmesį į populiarėjantį jutiminį marketingą ir jo panaudojimą verslo praktikoje. Jutiminio marketingo koncepcija pagrindžia penkių žmogaus pojūčių: regėjimo, skonio, klausos, uoslės ir lytėjimo – panaudojimą ženklodaroje, siekiant sukurti unikalią patirtį vartotojams, išsiskirti iš konkurentų taip, kad prekės ženklas užimtų svarbią vietą žmonių mintyse (Upadhyaya, 2017). Pastaruoju metu vienas iš jutiminio marketingo elementų, sulaukusio ypatingo dėmesio, yra garsas. Nors garso taikymas, siekiant užmegzti emocinį ryšį su vartotojais, marketingo praktikoje pradėtas naudotas jau seniau ir garsinė ženklodara nėra nauja koncepcija (Khamis ir Keogh, 2021). Tačiau padidėjęs susidomėjimas garsine ženklodara tarp marketingo specialistų, mokslininkų parodo jo aktualumą, ir vis plačiau kalbama apie garsinius logotipus (Scott, Sheinin, ir Labrecque, 2022; Allan, 2021). Garsinės ženklodaros aktualumą dar labiau padidino šiuolaikinių technologijų atsiradimas, kuris siejamas su virtualiais balso asistentų atsiradimais, išmaniaisiais garsiakalbiais, tinklalaidėmis, atsiskaitinėjimu mobiliaisiais telefonais, ir marketingo specialistai nebegali tikėtis, kad vartotojai, susidurdami vien su prekės ženklo vaizdiniais simboliais, sustiprins prekės ženklo identitetą (Appel, 2019).Marketingo specialistai garsinius logotipus (angl. sonic logos) pripažino vienu iš svarbiausių jutiminio marketingo elementų, padedančių sukurti išskirtinį prekės ženklo identitetą, dėl kurio vartotojas geriau įsimena prekės ženklą (Kim, 2020). Ši darbo tema yra aktuali ir Lietuvoje, kadangi atsirado platesnės galimybės registruojant prekės ženklus priėmus „Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo nr. VIII-1981 pakeitimo įstatymą“. Šiuo metu garsinį prekės ženklą įregistravo tik du prekės ženklai: naujienų portalas "Delfi" ir telekomunikacijų bendrovė UAB "Bitė Lietuva". Šio straipsnio: Tyrimo objektas – garso naudojimas ženklodaroje. Problema – kaip integruoti garsą ženklodaroje? Tikslas – išanalizuoti, kaip remiantis jutiminio marketingo principais gali būti naudojamas garsas ženklodaroje [Iš Įvado].

ENAdvances in digital technology and the rise of virtual voice assistants have increased the importance of sound in the world. The growing global focus on the importance of sound prevents companies from being indifferent to the use of sound by incorporating an audio element into a brand identity, which is one element of sensory marketing. Consumers increasingly listen to audio content, and in order for brands to play an important role in the minds of consumers, the creation of an audio logo is needed to enhance the visual logo of the brand. In Lithuania, the law called “Republic of Lithuania Law on Trade Marks, No. VIII-1981 amending the law” allowed companies to register sound brands. Keywords: sensory marketing, sound logo, sonic branding, senses.