Aukštojo mokslo institucijų marketingo komunikacijos sprendimai

LTAukštojo mokslo institucijų ir švietimo programų įvairovė yra didelė, Lietuvos Vyriausybės skiriamas studijų finansavimas yra ženkliai sumažėjęs, aukštojo mokslo paslaugų rinka vis labiau veikiama globalizacijos, interneto sklaidos visuomenėje bei kompiuterinio raštingumo ir anglų kalbos įgūdžių įgijimas mokykloje sudaro vis geresnes sąlygas abiturientams įgyti išsilavinimą užsienio šalyse, o tarptautiniame lygmenyje konkurencinėje kovoje pranašumą įgyja Vakarų Europos ir JAV universitetai sukūrę stiprų įvaizdį ir pelnę pripažinimą tiek tarp abiturientų, tiek jų tėvų, taip pat darbdavių tarpe. Šiame kontekste paminėtinas ir mažėjantis mokyklų abiturientų skaičius, naujos studijų užsienyje galimybės, dideli jaunimo emigracijos mastai. Visi išvardinti veiksniai suponuoja analizuojamos temos aktualumą, nes jie lemia tai, kad Lietuvos universitetai susiduria su vis didesne konkurencija, lemiančia poreikį vystyti marketingo komunikaciją su mokyklų abiturientais. Dėl universitetų didesnės konkurencijos atsiradusios marketingo komunikacijos su mokyklų abiturientais tobulinimo problemos aktualumą parodo ir tai, kad nors pastaroji problema tampa labai aktualia Lietuvos universitetams, tačiau tenka tik apgailestauti, kad Lietuvoje ši tema vis dar nėra pakankamai plačiai ištirta. Tuo tarpu, užsienio mokslininkų dėmesys aukštojo mokslo institucijų marketingo komunikacijos problematikai yra daug reikšmingesnis. Pavyzdžiui, universitetų marketingo komunikacijos problematiką analizavo Camilleri (2020), Zharska (2020), Zubkova ir Peskova (2019), Mogaji ir Farinloye (2015) ir kt. autoriai.Camilleri (2020) pagrindė aukštojo mokslo institucijų marketingo komunikacijos organizavimo svarbą ir nustatė, kad aukštojo mokslo institucijų marketingo komunikacija turėtų būti orientuota ne tik į studentus, bet ir į verslo organizacijas, darbdavius plėtojant partnerystės ryšius su įvairiomis organizacijomis. Zharska (2020) nustatė, kad internetinės komunikacijos įrankiai atveria plačias galimybes vykdyti tiesioginę marketingo komunikaciją su būsimais studentais. Mogaji ir Farinloye (2015) tyrė ar D.Britanijos universitetai atsižvelgia į būsimų studentų seksualinę orientaciją vykdomoje marketingo komunikacijoje. Kosyakov ir Shaidulina (2016), analizavo įvairių užsienio universitetų marketingo komunikacijos strategijas ir jų įgyvendinimą. Schüller ir Rašticová (2011) tyrime nustatyti sprendimai, kurie padeda optimizuoti marketingo komunikacijos elementų ir veiklos pasirinkimą, derinimą bei sujungimą, atsižvelgiant į būsimus studentus. Zubkova ir Peskova (2019) atliktos analizės eigoje nustatė, kad marketingo komunikacija turėtų būti nukreipta į vartotojų poreikius ir naudojamos tikslinei auditorijai priimtinos komunikacijos priemonės. Zakuskin (2018) nustatė, kad organizacijos vykdoma marketingo komunikacija turėtų būti orientuota į tikslinių segmentų poreikius, naudojant jiems priimtinas komunikacijos formas ir pateikiant aktualius pranešimus.Vítek (2021) nagrinėjo renginių ir kitokių įvykių naudojimą marketingo komunikacijoje. Nadanyiova, Majerova ir Gajanova (2020) nustatė, kad Y ir Z kartos atstovai aktyviai naudojasi internetu ir jiems yra priimtinos online marketingo komunikacijos priemonės. Sellahvarzi ir Mirabi (2014) atliktame tyrime nustatyta, kad marketingo komunikacija turi būti orientuota į vartotojų poreikius, taikomos integruotos marketingo priemonės, užtikrinant jomis perduodamų pranešimų vienodumą. Šiame straipsnyje sprendžiama tyrimo problema – kaip organizuoti aukštojo mokslo institucijų marketingo komunikaciją siekiant pritraukti potencialius studentus. Tyrimo objektas - aukštojo mokslo institucijų marketingo komunikacija. Tyrimo tikslas – išanalizuoti teoriniu ir empiriniu lygmeniu aukštojo mokslo institucijų marketingo komunikacijos ypatumus [Iš Įvado].

ENThe declining number of school leavers, new study opportunities abroad, and large-scale emigration of young people determine the fact that Lithuanian universities face increasing competition, which determines the need to develop marketing communication with school leavers. Research question of the paper - how to organize marketing communication of higher education institutions in order to attract potential students. The object of the research is marketing communication of higher education institutions. The aim of the research is to analyze theoretically and empirically marketing communication of higher education institutions using the case of Vytautas Magnus University. Research methods: theoretical analysis, qualitative research (interview), quantitative research (survey). Keywords: marketing communication, higher education institutions.