LTŠiandien organizacijos kultūra užimą svarbią vietą organizacijos rezultatų įgyvendinimo procese. Viena iš pagrindinių organizacijos sėkmės veiksnių yra formuojama jos kultūra. Pastarąjį dešimtmetį tiek akademikų, tiek praktikų dėmesys didėja organizacinės kultūros svarbai. Tyrėjai, konsultantai ir vadybininkai skiria ne mažai dėmesio organizacinės kultūros elementų formavimui, nes taip gali sustiprinti organizacijos pokyčius, teigiamą organizacijos įvaizdį klientų akyse ir strategijos įgyvendinimą. Organizacijos kultūrą galima įžvelgti per organizacijos deklaruojamas vertybes, istorijas ar mitus bei personalo išreiškiamą kalbą, ritualus, tradicijas, klimatą ir kitus kultūrinius apraiškos elementus (Gupt, 2011). Tačiau organizacinės kultūros elementų formavimuisi tam tikrą poveikį padarė pasaulio ir valstybės pokyčiai – COVID-19 inicijuotas neapibrėžtumas. Šis konkretus istorinis momentas sukėlė iššūkių ir pokyčių organizacijos procesams. Nuo šiol darbuotojai turi būti daug savarankiškesni, kūrybingesni ir nepriklausomi. Skaitmeninė darbo vieta negali kompensuoti kultūrinių iššūkių, jei darbdaviai ir darbuotojai jais nesirūpina kartu. Nors išlieka tam tikras neapibrėžtumas, susijęs su dabartiniu pandemijos ciklu, įmonėms atsiranda galimybė pasinaudoti šia proga ir pritaikyti perspektyvų požiūrį į tai, kaip jos išlaikys savo organizacinę kultūrą.Organizacinės kultūros vaidmuo nagrinėjamas įvairių autorių (Schein, 2010; Hartnell, 2019; Vveinhardt, 2011; Staniulienė, 2010; Šimanskienė, 2008.) darbuose, kuriuose dėmesys skiriamas kultūros suvokimui bei jos daromai įtakai organizacijos veiklos efektyvumui užtikrinti. Autoriai ypatingai akcentuoja vertybių, kaip organizacijos kultūros elemento, poveikį organizacijos valdymui ar produktyvumui. Taip pat yra mokslinių darbų apie organizacinės kultūros sąsajas su vadovo stiliumi, žmogiškųjų išteklių valdymu, organizacijos socialine atsakomybe ar inovacijų diegimu. Nors ir analizuota apie organizacinės kultūros svarbą įvairiuose kontekstuose, tačiau vis dar trūksta tyrimų apie kultūros formavimąsi Lietuvos organizacijose, kurios dėl pandemijos apribojimų perėjo dirbti nuotoliniu būdu. Aktualu ir įdomu išanalizuoti, kaip darbuotojų perėjimas dirbti nuotoliniu būdu pakeičia organizacinę kultūrą ir kaip tam tikri kultūros komponentai prisitaiko prie darbo pokyčių. Šiame straipsnyje sprendžiama tyrimo problema – kaip Lietuvos organizacijos, dirbančios nuotoliniu būdu, turėtų formuoti organizacinę kultūrą. Straipsnio objektas – Lietuvos organizacijų, dirbančių nuotoliniu būdu, organizacinė kultūra. Straipsnio tikslas – atskleidus Lietuvos organizacijų, dirbančių nuotoliniu būdu, formuojamos organizacinės kultūros ypatumus, pateikti pasiūlymus tokių organizacijų organizacinės kultūros formavimui.Straipsnio uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokslinę literatūrą apie organizacinės kultūros sampratą ir nuotolinio darbo procesą; 2. Nustatyti organizacinės kultūros formavimą Lietuvos organizacijose, dirbančiose nuotoliniu būdu; 3. Pateikti probleminių sričių sprendimo rekomendacijas Lietuvos organizacijoms, dirbančioms nuotoliniu būdu. Straipsnio metodai. Mokslinės literatūros analizė, kokybinio tyrimo principais vadovaujantis atliktas pusiau struktūrizuotas interviu. Naudojantis moksline literatūra yra aptartos organizacinės kultūros ir nuotolinio darbo sampratos bei atrinkti kriterijai empiriniam organizacinės kultūros formavimosi tyrimui. Kokybinis interviu buvo atliktas su Lietuvos organizacijų vadovais ir darbuotojais, kurie perėjo dirbti nuotoliniu būdu, kai buvo paskelbtas karantinas ir įvesti ribojimai [Iš Įvado].
ENThis thesis deals with the research problem of how Lithuanian organizations working remotely should shape their organizational culture. The aim of the research is to reveal the peculiarities of the organizational culture of Lithuanian organizations working remotely and to make suggestions on how to shape the organizational culture of such organizations. In the theoretical part of the thesis, the scientific literature on the concept of organisational culture, its elements and types of formation in a virtual environment is analysed. The concept of telework and its application in organisations is also presented. The research on the formation of organizational culture in Lithuanian organisations working remotely was conducted using a semi-structured interview method. This research tool aims to determine how organizational culture is formed in Lithuanian organizations working in a virtual environment. The results of the study showed that members of the organization feel involved in the process of mission implementation but notice a decrease in their effectiveness. Managers and employees of organizations support internal communication at a distance but pay too little attention to the formation of organizational rituals and traditions. Members of Lithuanian organizations working remotely experience socialisation, managers are confronted with changing methods of control. In addition, organizations are reluctant to form traditions or organise holiday celebrations remotely. Employees’ attention and energy is focused solely on their work tasks, which has led to a decrease in job satisfaction and a deterioration of the microclimate in organizations. Keywords: organizational culture, organizations, teleworking.