Kantaučiai. Bažnyčios varpinė ir varpai

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kantaučiai. Bažnyčios varpinė ir varpai
Alternative Title:
Kantaučiai : bell tower and bells of the church
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Miesteliai; Bažnyčios; Varpai; Varpinės; Kantaučiai
EN
Church
Summary / Abstract:

LTKantaučių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios šventoriuje ant akmenų mūro pamatų stovi medinė varpinė. Ji dviejų tarpsnių, vientiso tūrio, nevisiškai taisyklingo (6,60 x 6,40 m) kvadrato plano, apie 13 m aukščio. Karkasas apkaltas išilginėmis lentomis, stogas keturšlaitis, dengtas skiedromis, užsibaigiąs nedideliu kryžiumi. Antrame tarpsnyje įrengtos keturios akustinės angos, kurios uždaromos langinėmis. Varpinė pastatyta XIX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje. Joje kabo vienas instrumentas, kuris 1878 m. nulietas Pelagijos Ivanovnos Usačiovos fabrike, Valdajuje, Novgorodo gubernijoje (Rusija). Tai vienas iš anksčiausių jos gaminių, žinomų Žemaitijoje. Instrumentas puoštas augalinėmis reljefinėmis juostomis, gan skambus. Jo apkaustus padarė kalvis Kazimieras Eitutis, išpuošdamas juos gėlių žiedų ornamentais. Varpą tikriausiai fundavo Adomas Katautas ar Kantautas. Skambinama įsiūbuojant ne patį varpą, o tik jo širdį. Išnagrinėjus dokumentus, nustatyta, kad jau iki 1735 m. Kantaučiuose buvo varpinė, nes tais metais naują pastatą fundavo Mozyriaus pastalininkio žmona Kotryna Šiukštienė. 1762 m. pastatas jau buvo susenęs, todėl suruošta medžiaga remontui. Varpų skaičius atskirais laikotarpiais taip pat keitėsi. Vienas instrumentas prarastas iki 1826 m., o dar du paėmė vokiečiai per I Pasaulinį karą. Neaiškus ir signatūros likimas. [Iš leidinio]

ENThe churchyard of Kantaučiai Church of the Immaculate Conception of the Blessed Virgin Mary has a wooden belfry erected on a stone foundation. This two-tier and unbroken space belfry has a partially regular square plan (6.60 x 6.40 m) and measures about 13 m in height. The frame boasts a longitudinal board siding. The hipped shingle roof is topped by a small cross. The upper tier has four acoustic apertures with shutters. The belfry comes from the early 1870s. It has one bell cast in 1878 in the foundry of Pelageya Ivanovna Usacheva in Valday, the Novgorod Governorate (Russia). This bell is one of her earliest products known in Samogitia. The bell is decorated with floral relief ribbons and has a fairly resonant sound. Its yoke was made and decorated with flower patterns by the blacksmith Kazimieras Eitutis. The bell must have been sponsored by Adomas Katautas or Kantautas. The bell is sounded by swinging its clapper. Analysis of the documents has established that Kantaučiai had a belfry already in 1735, as that year a new building was sponsored by Kotryna Šiukštienė, the wife of the Deputy Master of Mozyr. In 1762, the building was outdated, which encouraged the church to prepare materials for repair. The number of the bells was different in various times. One of them was lost in 1826, while two bells were removed by the Germans in World War I. The fate of the signature is not clear either.

Subject Area:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/1031
Updated:
2020-09-13 15:27:19
Metrics:
Views: 24