Kintanti Europa: Marijos Gimbutienės priešistorės modeliai. Pasivaikščiojimas su archeologe po parodą "Deivės ir kariai: Marijai Gimbutienei - 100"

LTPrieš dvejus metus, ruošiantis Marijos Gimbutienės 100-ųjų gimimo metinių paminėjimui, Lietuvos nacionalinis muziejus Lietuvoje ir užsienio šalyse dirbančioms archeologėms pasiūlė surengti parodą. Šios idėjos autorė - dr. Agnė Čivilytė, ją įgyvendino dr. Inga Merkytė kartu su dr. Gabriele Gudaitiene, parengusia parodos dalį, skirtą Marijos Gimbutienės asmenybei. Parodos architektė - Ieva Cicėnaitė. Beveik 30 skirtingų muziejų, bibliotekų, archyvų su Lietuvos nacionaliniu muziejumi pasidalino savo eksponatais, padedančiais atskleisti dvi fundamentalias M. Gimbutienės hipotezės apie Europos kultūros raidą ir tapatybę. Pirmoji skirta Senajai Europai - savitai kultūrai, sukurtai iš Anatolijos atėjusių pirmųjų žemdirbių ir vietos medžiotojų-žvejų bendruomenių, kurios įkūrė dideles gyvenvietes, buvo išvysčiusios amatus, užsiėmė prekyba ir net turėjo rašto užuomazgas. Antroji teorija kalba apie tuos, kurie šios kultūros raidą nutraukė - durklais ir kuokomis apsiginklavusius klajoklius stepių piemenis, prieš 6 tūkst. metų pradėjusius skverbtis į Europą, atnešusius ne tik indoeuropiečių kalbą, bet ir patriarchalinius santykius. Svarbiausi archeologiniai objektai, reprezentuojantys Senosios Europos pasaulėvaizdį ir kosmologiją — tai molinės moterų skulptūrėlės, įkvėpusios M. Gimbutienę ir pagrindusios jos hipotezę apie Deivės religiją. Tuo tarpu svarbiausi klajoklių kultūros ženklai - tai jų palikti pilkapiai (kurganai), kuriuose buvo laidojami vyrai; taip pat stelos, iliustruojančios tridalį pasaulio suvokimą.Parodoje galima pamatyti pirmą kartą rekonstruotą klajoklių vežimą, molinio neolito laikotarpio gyvenamo namo su apvaliais langais bei pilkapio modelius, kapų pavyzdžius. Nedidelėje ekspozicijos erdvėje — pasakojimas apie 5 tūkstantmečius, kuriuos tyrinėjo M. Gimbutienė. Parodos idėją atskleidžia pavadinimas: „Deivės ir kariai: Marijai Gimbutienei - 100“. Joje - 300 eksponatų iš Rumunijos, Bulgarijos, Moldovos, Ukrainos, Kroatijos, Italijos, Sakartvelo, Latvijos ir Lietuvos. Parodos lankytojas, eidamas iš vienos ekspozicijos erdvės į kitą, lydimas išraiškingų garsų bei vizualinių akcentų, gali pajusti įtampą tarp Senosios Europos ir Kurganų kultūros. Taip pat geriau susipažinti su M. Gimbutiene - archeologe, kasinėjusią ir interpretavusia parodoje pristatomus artefaktus. Kai ekspozicijos kūrimo darbai ėjo į pabaigą, pakalbinome jos koncepcijos autorę L. Merkytę - archeologę, šiuo metu gyvenančią ir dirbančią Kopenhagoje. Su ja dairėmės po parodą, aptardamas įdomiausius objektus ir neišvengiamai nuklysdamos į platesnius archeologinių tyrimų kontekstus. Prisiminėme ir tebevykstančias archeologų diskusijas, aktualizuojančias M. Gimbutienės pasiūlytas Senosios Europos priešistorės interpretacijas. Kalbino Lina Leparskienė. [Iš teksto, p. 1]

ENThis autumn, the National Museum of Lithuania prepared an exhibition “Goddesses and Warriors: 100 Years to Marija Gimbutas”, and the author of the concept and head of the creative process was Dr Inga Merkytė, Archaeologist at the University of Copenhagen. The exhibition spaces for the old European and Kurgan cultures are designed in such a way that the visitor understands the differences between the two cultures and learns about the works of archaeologist Marija Gimbutienė. She was the first to put forth the hypothesis of egalitarian relations and the Goddess-based religion of the Neolithic civilisation of the Old Europe and its successors, the proto-Indo-European languages-speaking people from the steppes. In the Bronze Age in Europe, they had already formed a European cultural identity based on patriarchal hierarchical relationships and tri-part conception of the world. The exhibition offers a wide range of Neolithic female sculptures and the first weapons, brought from various museums in Europe, as well as the first reconstructed transportation vehicle of the nomads, a neolithic clay house with round windows built from a ceramic model, and a model of a burial mound. In this small space - 5 millennia, as studied by M. Gimbutienė. The conversation discusses the reception of M. Gimbutienė’s ideas in the field of archaeology. [From the publication]