Ekologinio ūkininkavimo būklė ir perspektyvos

LTŠio tyrimo tikslas – pristatyti ekologinio ūkininkavimo padėtį ir tendencijas. Ekologinio ūkininkavimo augimo tempai yra spartūs. Per pastarąjį dešimtmetį vienam gyventojui tenkančios išlaidos ekologiškam maistui padvigubėjo. Ekologinė žemdirbystės vystoma beveik visose pasaulio šalyse. Bendrai paėmus, Europos šalys parduoda didžiausią ekologiškų maisto produktų dalį (procentais) atitinkamose maisto produktų rinkose. Intensyvus ekonominis augimas ir ekologinis ūkininkavimas yra nesuderinami dalykai. Ekologinio ūkininkavimo nauda – tai pesticidų ir cheminių medžiagų kiekių mažinimas, sveikesnis dirvožemis, mažesnė dirvožemio erozija, visuotinio atšilimo padarinių švelninimas, mažesnis vandens suvartojimas, geresnė gyvūnų sveikata ir gerovė, biologinės įvairovės skatinimas. Siekiant ilgalaikės gerovės ir darnos su gamta, būtina keisti įpročius ir pereiti prie ekologinio ūkininkavimo. Reikšminiai žodžiai: ekologinis ūkininkavimas, klimato kaita, ekologinio ūkininkavimo perspektyvos.

ENThe aim of this research is to present the situation and trends of organic farming. Organic farming is one of the fastest-growing businesses. In the recent decade, the expenses per capita on organic food have doubled. Almost all countries in the world practice organic agriculture. Globally, European countries sell the largest share of organic food as a percentage of their respective food markets. Intensive economic growth and organic farming are not compatible. The benefits of organic farming are mitigating the effect of pesticides and chemicals, healthier soil, lower soil erosion, mitigation of the consequences of global warming, lower water consumption, better animal health and well-being, and promotion of biodiversity. In order to achieve long-term prosperity and harmony with nature, it is necessary to change habits and switch to organic farming. Keywords: organic farming, climate change, prospects for organic farming.