Sportininkų bėgimo greičio didinimo veiksniai ir technologijų optimizavimas : disertacija

LTŠiuolaikinis sportininkų rengimas multidiscipliniškai integruoja daugelio mokslo sričių žinias. Treniravimas remiasi edukologijos, psichologijos, sporto treniruotės teorijos ir didaktikos, fiziologijos, biochemijos, morfologijos žiniomis ir šių žinių pagrindu rengiamos treniravimo kryptys. Disertacijoje sprendžiama mokslinė problema - maksimalaus bėgimo greičio didinimo veiksmingų technologijų paieška, rengiant trumpųjų nuotolių bėgikus ir kitų sporto šakų sportininkus. Disertacinio tyrimo objektas - sportininkų bėgimo greitį lemiantys veiksniai ir greičio didinimo technologija. Tyrimo tikslas - ištirti pagrindinius veiksnius lemiančius trumpųjų nuotolių bėgikų bėgimo didžiausiąjį greitį, išryškinti galimybes bėgimo greičio didinimo technologijoms optimizuoti. Darbo originalumas ir naujumas–darbe pateikti eksperimentais patikrinti veiksniai bėgimo greičiui didinti, trumpųjų nuotolių bėgikų treniravimo nuostatos. Tiriant įvairaus amžiaus ir sportinio meistriškumo trumpųjų nuotolių bėgikų sportinio rengimo struktūrą ir turinį, analizuojant treniruotės priemones ir metodus, bėgimo greičio komponentus nustatyta veiksmingos bėgimo greičio didinimo nuostatos: bėgimo greitį lemia raumenų susitraukimo greitis, kojos atremties trukmė, žingsnių dažnis, o sportinis rezultatas 100 metrų bėgime daugiausia priklauso nuo didžiausiojo bėgimo greičio; kiekvienu daugiamečio rengimo etapu svarbu taikyti treniravimo priemones atitinkančias trumpųjų nuotolių bėgiko varžybinę veiklą (pagal bėgimo judesių atlikimo biomechaniką, pagal pagrindinį mechaninės energijos gamybos būdą bėgant). [Iš leidinio]

ENThe training of athletes today makes advances by using information from several fields of science in a multidisciplinary way: education, psychology, sport training theory and didactics, physiology, biochemistry, morphology. This dissertation tackles the scientific problem of trying to use effective technology to increase maximum running speeds in the field of short distance runners and other fields of sport. The objects of the dissertation are factors affecting sportsmen’s running speeds and the use of technology to increase them, and the aim of the study is to analyse these factors and to clarify the feasibility of the optimisation of technologies to increase maximum running speeds. The innovation of this work lies in the exposition of experimentally tested factors for increasing maximum running speeds and the training attitudes of short distance runners. By analysing training aspects of short distance runners of various ages and levels of sporting ability, including training means and methods, effective guidelines for increasing maximum running speeds were devised: running speed is determined by the rate at which muscles can contract, the duration of a pace and the pace rate. Sport results in 100 metre races depend mostly on maximum running speed; during every year of a multi-year training program it is important to apply training means that suit the short distance runner’s competitive activity (running in synchronisation with the biomechanics of the body’s execution of running movements and the body’s fundamental mechanical energy production mechanisms). [From the publication]