The Ever present "other"

LTNeabejotina, kad dabartinės diskusijos apie civilizacijos reiškinius vyksta Vakarų modernizacijos fone: kai kurios civilizacijos laikomos siekiančiomis išsilaisvinti iš modernizacijos ir netgi ją atitolinti – tai būdinga Vidurio Rytų civilizacijai (kurią sudaro judaizmas, krikščionybė ir islamas); o kitos juda visu greičiu, kad pasivytų ir netgi pralenktų Vakarus, taigi, kaip lygūs su lygiais įeitų į „pasaulio istoriją“ – tai būtų Kinijos ir Indijos atvejai. Be jokios abejonės, kalbant apie civilizacijas, visuomet esama tradicijų ir naujumo derinių: pastarasis būtų Vakarų modernybės atvejis, o pirmasis ieško šaknų, kad kiltų praeitį susigrąžinanti revoliucija. Esama įvairių būdų, kaip įsiveržusi valdžia, taip pat ir kolonijinės įmonės, kurios mėgina įteisinti savo buvimą patiems sau, kolonizuotiesiems, kaip ir yra būdų, kuriais kolonizuotieji aiškina ir priešinasi tokiems įteisinimams. Šis esė yra tokių būdų lyginamas ir jų nesėkmių paaiškinimas, parodantis šiuolaikinę Vakarų kolonizaciją Azijos regionuose, konkrečiai Indijoje, ir palyginantis ontologinius, metafizinius ir kosmologinius Vakarų ir Rytų kontekstus. Remiantis šiais palyginimais, atskleidžiama, kokiu mastu ir kodėl „kitas“ visuomet išlieka ir negali būti visiškai įtrauktas į kolonizuojančią civilizaciją. Esminiai žodžiai: kolonizacija, įteisinimas, lyginamoji filosofija, religijos ir žmonijos sampratos, pasipriešinimas, fizinis sunaikinimas, kultūrinis sunaikinimas.

ENThere is no question that current debates concerning civilizational phenomena are playing on the background of Western modern modernization; some civilizations are regarded as engaged in efforts to extricate themselves from and even retard modernization – this would be the case with Mid-Eastern civilization (composed of Judaism, Christianity, and Islam), while others are moving at full speed to catch up and even surpass the West and hence enter “world history” as equals – the cases of China and India. No doubt, in all cases there are admixtures of tradition and novelty, the latter being Western modernity while the former a search for roots in order to have a revolution that recoups the past. There are variois ways that an invading power, including colonial ventures, attempt to legitimate their presence to themselves, to the colonised, and the ways that the colonised interpret and resist such legitimations. The essay is a comparative explication of such ways and their failures. The essay shows the modern Western colonization of the parts of Asia, specifically of India, and compare the ontological, metaphysical and cosmological contexts between the West and the East. Such comparisons will show to what extent and why the „other“ is always prersent and cannot be completely incorporated into the colonizing civilization. Keywords: colonization, legitimation, comparative philosophies, religions and concepts of humanity; resistance, physical destruction, cultural destruction.