Can there be a biography of a book?: comparative observations on publications by Francysk Skaryna and Erik Pontoppidan

LTŠiuo straipsniu, lyginant bibliografinę prieigą prie Pranciškaus Skorinos "Mažosios kelionių knygelės" (1522) ir Eriko Pontoppidano "Norvegijos gamtos istorijos" (1752), tvirtinama, kad bandymams parašyti knygos biografiją didelės naudos gali suteikti nuodugnus archyvų tyrimas ir kruopšti išlikusių knygų egzempliorių analizė pasitelkiant naujausias teismo medicinos srities technologijas bei pritaikant labiau įprastinius tyrimo būdus. Tačiau vis dėlto yra iškeliamos abejonės dėl pačių „biografijos“ ir „gyvenimo ciklo“ sąvokų. Šiame straipsnyje yra tiriama Gamtos istorijos parašymo idėjos genezė, rašymo, vertimo procesai, kritinės apžvalgos, visuomenės reakcija, medžiagos surinkimas bei jos išskirtinis palikimas, kuris labai parankiai gali būti lyginamas ir su Skorinos knygos paveldu, atskleidžiant ir svarbių skirtumų. Abiejų autorių gyvenimai sukosi tokiais ratais, į kuriuos pateko ir spaudos inovacija, ir komentarai apie keliones ir vertimus, naujos ar vis labiau paplintančios su kalba ir knygomis susijusios galimybės – ir visa tai iš jų perspektyvos, tikint Dievo gerumu ir Jį šlovinant. Skorinos kelionė jį vedė nuo Polocko ir Vilniaus į Krokuvą ir Padują, link pirmojo Psalmyno ir kitų biblinių leidinių Prahoje, o "Mažosios kelionių knygelės" – Vilniuje, iki kelionės į Maskvą, Poznanę ir Karaliaučių, o tada atgal į Vilnių ir Prahą. Kaip ir Skorinai, Pontoppidanui teko daug keliauti, jis palaikė ryšius ir susirašinėjo su įvairiausiose tolybėse gyvenusiais žmonėmis. Abi asmenybės susidūrė su apribojimais – visų pirma karo, ligų, politinių ir religinių intervencijų poveikiu bei gaisrais, naikinusiais miestus ir spaustuves. Abu autoriai buvo pasiryžę rašyti vietinėmis kalbomis.Skorina vertėjavo bei sukūrė naują šriftą ir darė viską, kad tik Šventojo Rašto knygos taptų prieinamos visiems suprantama kalba. Skorina prisidėjo prie gudų literatūrinės kalbos raidos lygiai taip pat, kaip Pontoppidano rašymas ir dėmesys dialektams prisidėjo ne tik prie danų kalbos standartizavimo, tačiau ir prie aiškiai išreikštos norvegų kalbos kilmės. Jie abu parašė įžangas savo kūriniams, kuriose pabrėžė, kad jų spausdinimo veiklos tikslas buvo padėti paprastiems žmonėms, Skorinos žodžiais tariant, „susipažinti su išmintimi ir mokslu“. Jų abiejų paveldas yra toli pažengęs nuo literatūrinių klišių, perpasakojimo apie jūrų pabaisų stebėjimą (Pontoppidano atveju) ar daugybės statulų ir kitokio materialaus įamžinimo apraiškų (Skorinos atveju, kuris vis dar išlieka simboliškai įveltas į įvairiausias pretenzijas savinantis jo tautinę tapatybę). Baigiamoji išvada kalbant apie tai, ar toks tyrimas gali prisidėti prie „knygos biografijos“ ar „gyvenimo ciklo“, yra atsargi; pasiūlomos alternatyvios sąvokos, kurias būtų įdomu patyrinėti. Tarp jų patenka ir „knygos biologija“, kuri atskleistų „gyvenimą“, kuomet knygą jos intelektualusis kūrėjas suvokia turėdamas labai konkrečių tikslų, o tuomet kiti veikėjai ir veikiančiosios institucijos perkuria į kitokią medžiagą, vaizdines ir lingvistines formas. Skorinos atveju tokiais kūriniais tapo įvairūs nestabilūs tekstai – įvairių struktūrų, kurių tik menka dalis išliko, o mes turime tik menkų įrodymų apie tai, kaip šie tekstai buvo naudojami.Pontoppidano atveju buvę trys stabilesni leidimai – daniškasis, vokiškasis ir angliškasis – taip pat buvo iš esmės skirtingi, ir kiekvienas jų gimė po skirtingų spausdinimo ir parengiamųjų bei peržiūros darbų. Vėliau kiekvienas leidimas ir gyveno savo atskirą gyvenimą, kadangi pakartotinių leidimų nebuvo, taigi nebuvo ir knygos genealogijos – tačiau šie gyvenimai buvo itin įvairūs ir pasižymėjo įvairiausio lygmens poveikiu. Tokiu būdu biosferą galima pervadinti bibliosfera. Vienų knygų gyvenimas baigėsi iš esmės jų kūdikystėje, kitos keliavo po pasaulį ir pateko į daugybę rankų, dar kitos buvo subjaurotos, o kai kurios išliko pradinėje vietoje ir simboliškai pažymi jubiliejus ar pasitarnauja politiniais ar kultūriniais tikslais. Reikšminiai žodžiai: knygos biografija, Erikas Pontoppidanas, Pranciškus Skorina.

ENIn a comparison of bibliographical approaches to Francysk Skaryna’s "The Little Traveller’s Book" (1522) and Erik Pontoppidan’s "Natural History of Norway" (1752) this article argues that attempts to write a book biography can benefit from extensive archival research as well as close physical examination of surviving copies, using new forensic technologies as well as adapting more traditional modes of investigation. Ultimately, however, the concept of ‘biography’ or ‘life cycle’ is questioned. The article examines the intellectual genesis, writing, translation, critical review, reception and collection of the Natural History as well as its extraordinary legacy – a legacy that is helpfully comparable to and distinctive from that of Skaryna’s work. Both writers moved in a world of circuits, of typographical and bibliographical innovation and comment, of travel and translation, of new and emergent accessibility to language and books – all, from their perspective, from the beneficence of God and to His glorification. Skaryna’s journey took him from Polatsk and Vilnius to Kraków and Padua, to his first Psalter and other biblical publishing in Prague and his "The Little Traveller’s Book" in Vilnius, to travels to Moscow, Poznan, Königsberg and back to Vilnius and Prague. As with Skaryna, Pontoppidan engaged in wide travel, also establishing far flung contacts and correspondence. Both faced constraints, and most notably the impact of war, disease, political and religious intervention and fires that destroyed cities and printing houses.Both writers were determined to write in the vernacular, Skaryna working to translate and create new type, all to make books of the Bible available in an accessible language. Skaryna contributed to the development of the Belarusian literary language just as Pontoppidan’s writing and interest in dialect contributed both to the standardization of Danish and the distinctive linguistic origins of Norwegian. Both composed prefaces to their editions, in which they emphasized that the purpose of their publishing activities was to help ordinary people, in Skaryna’s words to “become acquainted with wisdom and science.” The legacies of both diverged from literary references and directly derivative sightings of sea monsters in the case of Pontoppidan, to numerous statues and other material commemorations in the case of Skaryna who remains embroiled symbolically in different claims over national identities. The concluding assessment of whether such study can contribute to a ‘book biography’ or ‘life cycle’ is guarded, suggesting alternative concepts that might be tested. This includes the idea of a ‘book biology’ whereby, in such study of a ‘life’, a book is conceived by its intellectual creator with very specific intentions and is then transmuted by other actors and agencies into different material, visual and linguistic forms. In the case of Skaryna, the creations amounted to numerous unstable texts, variously arranged, with uncertain survival rates and relatively poor evidence of use.In the case of Pontoppidan, three more stable editions, Danish, German and English, were all also materially different and each copy reproduced in separate operations of printing and collation. Each copy pursued thereafter its own life – no more reproduction and so no book genealogy – but hugely diverse and differently influential lives. In such ways the biosphere might be renamed the bibliosphere. Some book lives were terminated in relative infancy, some moved around the world and through many hands, some mutilated, others preserved in situ and symbolically represented at anniversaries or for political and cultural ends. Keywords: book biography, Erik Pontoppidan, Francysk Skaryna.