The Nāṭyaśāstra’s world of aesthetic ideas

LTStraipsnis skirtas pagrindiniam indų klasikinio periodo estetiniam traktatui Nāṭyaśāstra, kuriame gvildenamos dramaturgijos, režisūros, sceninės erdvės organizavimo, scenos apipavidalinimo, muzikinio akompanimento, teatrų statybos, teatro meno žanrų, sceninio veiksmo, aktoriaus darbo, jo meninės išraiškos priemonių ir kitos problemos. Autorius aptaria šio teksto sukūrimo laiką, autorystę, pagrindinių problemų ir sąvokų laukus. Ypatingas dėmesys yra skiriamas pagrindinių šio traktato estetinių kategorijų rasa ir bhāva ir dramatinio veiksmo teorijos, daugybės dramatinio veiksmo komponentų, herojų tipų, charakterių, veiksmų sekos, meninės išraiškos priemonių ir daugybės kitų dramos meno elementų analizei. Straipsnyje atskleidžiamas išskirtinis šio traktato ir jame išplėtotų idėjų vaidmuo tolesnei indų estetinės minties raidai. Esminiai žodžiai: Nāṭyaśāstra, indų estetika, rasa, bhāva, dramatinio veiksmo teorija, indų teatro menas, sanskrito dramaturgija.

ENThe article is dedicated to the main aesthetic treatise during Indian classical period, the Nāṭyaśāstra, which examines dramaturgy, stage direction, organization of scenic space, scene adornment, musical accompaniment, theatre construction, artistic theatre genres, scenic action, actor’s work, means of artistic expression and other problems. The author discusses Nāṭyaśāstra’s creation time, authorship, the fields of main problems and terms. Special attention is given to its principal aesthetic categories, rasa and bhāva, as well as to the analysis of dramatic action theory, multiple components of dramatic action, hero types, characters, acting sequence, means of artistic expression and many other artistic elements of drama. The article reveals an exceptional role that this treatise along with its ideas would have for further development of Indian aesthetic thought. Keywords: Nāṭyaśāstra, Indian aesthetics, rasa, bhāva, theory of dramatic action, Indian theatrical art, Sanskrit dramaturgy.