European borders: new materialist approach and beyond

LTŠiandieniame globaliame pasaulyje žmonės priversti gyventi visuomenėje, kuri pasižymi didžiule įvairove, tačiau kartu slepia daugybę pavojų. Nebėra galimybių grįžti į ankstesnį europietišką pasaulį, kuriame galiotų ES senosios sienos. Straipsnyje aptariamos fvi metodologinės strategijos tirti ribiniams ir tarpusavyje sąveikaujantiems procesams – mobilumui ir saugumui. Stiprėjančios globalizacijos kontekste pasienio regionai tampa ypatingai svarbiais socialiniams tyrimams. Procesams, vykstantiems prie Europos sienų apmąstyti ypatingai svarbiu ir nepakeičiamu tampa filosofinis tyrimo metodas. Būtent tarpdisciplininis metodas gali paaiškinti situaciją, vadinamą „naujuoju ribiniu/ribų/sienų normalumu“. Pasienis yra vieta, kur nuolat susiduria „ateitis“ ir „dabartis“. Naujųjų materialistų nuomone, „praeitis“ yra atvira permainoms. Naujoji istorija liudija, kad būtent ties sienomis ir pasienio / ribinėmis teritorijomis įmanoma bandyti ištaisyti situaciją (Karen Barad and Donna Haraway). Tokios „difrakcijos“ pavyzdžiu galėtų būti užsitęsusi masinė migracijos krizė, šimtai tūkstančių pabėgėlių Europos pasieniuose. Tokie „difrakcijos“ pavyzdžiai ne tik atspindi procesus, vykstančius pasienyje, jie įtakoja ir keičia visuomeninę sąmonę. Šie procesai yra ne tik „kritiniai“ įprastų karų ir konfliktų taškai, tačiau atspindi neteisybę ir politines klaidas ilagalikėje „praeityje“. Šiandien, Europos išorinės sienos simbolizuoja teritoriją, kurioje bando išgyventi žmonės, pasyviai besipriešinantys kariniams konfliktams, prievartai, persekiojimams ir nestabilumui savo gimtosiose šalyse. Ekologinės problemos tik išplečia migracijos procesus. Europos panoramoje vis labiau ryškesne figūra tampa pabėgėlis. Esminiai žodžiai: pasienio, pasieno / ribinės funkcijos, deteritorializacija, Europos migracijos krizė, naujasis materializmas, reteritorializacija.Esminiai žodžiai: pasienio, pasieno / ribinės funkcijos, deteritorializacija, Europos migracijos krizė, naujasis materializmas, reteritorializacija.

ENToday in the globalized world people should willingly live in a society which contains vast diversity and risk. There is no chance of returning to European world where all borders can be reinstated. The article is aimed to discuss methodological approaches to the intersection between mobility and security. Borders and border regions are particularly revealing places for social research, especially in the present era of growing globalization. Philosophical analysis came a very important for understanding a new processes and events that open and developing during last ten years on European borders. As result, interdisciplinary method and researches start to be only method which has possibility to explain the situation of “new border normality”. Border is a place where “past” and “future” are permanently clashed. In the new materialists’ view, the “past” is open to change. History suggests that borders and borderlands are territories where a possibility to “repair” the “now” situation exists (Karen Barad and Donna Haraway). This kind of “diffraction patterns” are not simply reflections, they are not reflected in a specific place, instead, they produce changes in public consciousness. The massive ongoing refugee crisis in Europe is an example of such kind of diffraction, which, in reality, not only is a concentration of current wars and conflicts, but also represents the “past” long history of injustice and political mistakes. The nowadays meaning of European external borders includes survival, resistance and an attempt of escape from the armed conflicts, ongoing violence, persecution and instability in origin countries, ecological disasters and economic difficulties. In European landscape has visible important actor - a refugee. Keywords: border, border functions, de-territorialization, European migration crisis, new materialism, re-territorialization.