LTPublikacijos poreikį pagrįsti galima keliais argumentais. Pirmiausia, tai pirminis šaltinis, kaip memuarai parašyti artimiausiam žmonių ratui, taip pat leista jo medžiagą panaudoti tekstui į žurnalą. Tačiau kun. Krasausko publikuotame tekste labiausiai orientuotasi į komplimentus kolegai, kai referuojami ir apibendrinami svarbiausi profesiniai pasiekimai, o praleidžiami Zenono Ivinskio kitų asmenybių vertinimai, nei į kritinę asmenybės apžvalgą. Lyginant tokius ir panašaus pobūdžio tekstus su viešai spaudoje skelbtais, galima išsiaiškinti, kokius asmenų biografinius portretus ir kaip stengėsi kurti jų amžininkai. Antra, pasitelkiant šiuos Ivinskio memuarus, galima gvildenti Lietuvos tarpukario ir išeivijos istorijos problemas, istorikų veiklos kryptis ir uždavinius bei rekonstruoti paties Zenono Ivinskio asmenybės portretą, lyginant su tarpukariu rašytu, siauram istorikų ratui prieinamu dienoraščiu ir amžininkų korespondencija. [Iš leidinio]