Šaulių individualaus rengimo optimizavimas : disertacija

LTSportininkų rengimas yra daugiaplanis vyksmas, kuriame tampriai sąveikauja sportuojančios ir siekiančios sportinių rezultatų asmenybės fizinės, dvasinės ir intelektinės galios, tačiau sportininkų parengtumą labiausiai sąlygoja rengimo technologijos, kurių esmę sudaro sportininkų rengimo ir parengtumo modelių gausi rodiklių sąveika. Pastaroji įvardijama metamodeliu – teorinis sportininkų rengimo ir parengtumo modelių sąveikos algoritmas, nors sportininkų individualumas gali turėti ir atsitiktinių sąveikos ypatumų. Dėl šios priežasties būtina įvertinti rengimo modelio kuo didesnį kiekį rodiklių, turinčių poveikį parengtumui, tačiau, kita vertus – dėl didelės jų gausos ir apsunkinančio praktinio taikymo – būtina rasti esminius. Remiantis sportininkų rengimo, parengtumo metamodelio teorija, kurios įvestimi laikomas rengimas (rengimas su šoviniu, rengimas be šovinio), o išeiga – parengtumas (šaudymo rezultatas) buvo siekiama nustatyti individualiai optimizuotą didelio meistriškumo šaulio rengimo modelį, sudarantį prielaidas kryptingai valdyti rengimo vyksmą, kad svarbiausiose varžybose būtų pasiekiami asmeniniai sportiniai rezultatai. Nustatytų elito ir Lietuvos šaulių rengimo ir parengtumo tendencijų pagrindu buvo sudarytos rengimo modelių programos ir individualiai taikytos Lietuvos didelio meistriškumo šauliams. Eksperimentu patikrinti penki didelio meistriškumo šaulių individualūs rengimo ir parengtumo modeliai leido sudaryti du optimalius šaulių metamodelius: 1) 18—24 savaičių trukmės modelį, atitinkantį superkompensacijos fenomeną, 2) 20—28 savaičių modelį, atitinkantį sportinio parengtumo išlaikymo teorijos fenomeną. Sukurti metamodeliai leido paaškinti, kodėl Lietuvos perspektyvūs praėjusio dešimtmečio šauliai nepasiekė elito lygmens. [Iš leidinio]

ENThe training of sportsmen involves the close interaction of physical, psychological and intellectual factors. Sportsmen’s preparedness is mostly conditioned by training technology, in which the indicators in models of sportsmen’s training and preparedness interact. This interaction, called the metamodel, is a theoretical algorithm of interaction of models of sportsmen’s training and preparedness. It can be affected by personal variation among sportsmen; therefore, it is essential to use a training model accounting for the most essential factors that influence sportsmen’s preparedness. Using the metamodel theory of sportsmen's training and preparedness, an attempt was made to construct an individually optimised model of training to produce highly proficient marksmen, in which the input is training and the output is preparedness (shooting results),with scope for adjusting the details of the training in order to achieve optimum personal results in the most important competitions. On the basis of international best practice and current Lithuanian practice, the training model was used to create individually-tailored training programs targeted at Lithuania’s most proficient marksmen. Five top marksmen’s training and preparedness models were experimentally tested and used to draw up two optimal metamodels for marksmen: • the 18–24 week model, allowing for the ‘supercompensation’ phenomenon; and • the 20–28 week model, allowing for the sporting preparedness maintenance theory phenomenon. The metamodels produced also shed some light on the reasons for Lithuanian marksmen not achieving the élite level during the past decade.