Трaдиции культурного диалога в преподавании русской литературы в Литве
LTIstorijos ir kultūros problemos yra svarbiausios šiuolaikinėje diskusijoje Rytai – Vakarai. Dialogas tarp Lietuvos ir Rusijos kultūrų vyksta šimtmečius bei skatina įsigilinti į istorines, filosofines ir kultūrines problemas. Rusų emigracijos istorija tarpukario Kaune ilgą laiką buvo “prarastu siužetu” ir istorikams, ir rusų identiteto Lietuvoje tyrinėtojams. Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, Atsakymai į kultūrų dialogo klausimus galima ieškoti humanitarinėje patirtyje. Rusų literatūros studijos Lietuvoje siekia XX a. pradžią, kai Lietuvos intelektualai pradėjo kurti kultūrologiniūs modelius. Unikali rusų literatūros studija yra Balio Sruogos vadovėlis “Rusų literatūros istorija”. Jo knygoje buvo išsaugotos rusų akademinės mokyklos tradicijos, sunaikintos Rusijoje XX a. trisdešimtaisiais metais. Mykolo Banevičiaus pasirinko slavistiką kaip jam artimiausią ir natūraliausią nišą. Nuo 1924 m. Banevičius dėstė Lietuvos universitete rusų kalbą ir literatūrą. Savo straipsniuose jis stengiasi išlaikyti tradicinį literatūros analizės metodą, kurio pagrindus įgijo studijuodamas Sankt-Peterburgo universitete. Tęsdamas rusų akademinės literatūrologijos tradicijas, autorius didelį dėmesį skiria teksto analizei, apžvelgia platų 1920 metų rusų literatūros kontekstą, perteikia tuo laiko diskusijas, žurnalų bei literatūros kritikos pozicijas. Jis tęsia rusų mokslo tradicijas, bando išlaikyti objektyvumą, būti bešališku. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Daugiakultūriškumas; Kultūrų dialogas; Rusų kultūra; Lietuvos rusai; Rusistika; Multiculturalism in Lithuania; Cultural dialogue; Russian Culture in Lithuania; Russian Pgilology in Lithuania.
ENProblems of history and culture are the most important in the contemporary discussion of East-West. A dialogue between cultures of Lithuania and Russia has been continuing for centuries and encouraging in-depth analysis of historic, philosophic, and cultural problems. The history of Russian emigration in the interwar Kaunas has been regarded as a “poor plot” for a long time among historians and investigators of Russian identity in Lithuania. In Lithuania just as in the entire Europe, responses to questions of the cultural dialogue could be sought in the humanitarian experience. Studies of Russian literature in Lithuania go back to the beginning of the 20th century when Lithuanian intellectuals started designing cultorology models. Textbook by Balys Sruoga entitled “The History of Russian Literature” could be regarded as the unique study of Russian literature. His book preserved the Russian academic school traditions that were destructed in the forties of the 20th century Russia. Mykolas Banevičius chose Slavonic studies as the closest and the most natural niche. Since 1924, Banevičius was lecturing Russian language and literature in the Lithuanian University. In his articles, he attempted to maintain the traditional literature analysis method, in the fundamentals of which he was trained while studying in the university of Sank-Petersburg. Continuing the traditions of Russian academic literaturology, the author has been paying a lot of attention to text analysis, reviews wide context of Russian literature of 1920, conveys discussions of the time, and literature critique positions. He continues traditions of Russian science, attempts maintaining objectivity, and remains impartial.
