LTSusidomėjimas folkloru dabar kilęs ne vien Lietuvoje. Ką tik internete (bet ir realybėje) nuvilnijo suomiškos 'Ievan Polka' (kupletų autorius Eino Kettunenas, kūręs tarpukariu) vajus, po to internetas lūžo nuo škotų folkdainininko Nathano Evanso į eterį paleistos XIX a. Naujosios Zelandijos banginių medžiotojų dainos 'Wellerman' variacijų (beje, kai kas iš mano namiškių ją smagiai traukdavo ir klausydamiesi įrašo, ir pavieniui, ir sutartinai). Viešojoje erdvėje ne sykį girdėjau populiariosios muzikos ekspertą Ramūną Zilnį tvirtinant, kad jo paauglys sūnus atmintinai moka kone visą rinkinį „Nykstančios lietuvių liaudies dainos“. Neabejoju, kad jas plėšia ne tik vienas pats, bet ir su draugais. Zilnys įsitikinęs, kad folkloras šiuo metu yra mada, kuri, kaip atsitinka visoms popkultūros madoms, netrukus neišvengiamai užges, išnyks, pasibaigs. Bet kol kas susidomėjimas juo neslopsta – alternatyviosios, elektroninės ir populiariosios muzikos kūrėjai randa vis naujų galimybių interpretuoti liaudies dainas, panaudoti idėjų paieškoms. [...] [p. 65].