Raidelės, žlugdančios mano tautą

LTLietuvių kalbos išdavyste laikyčiau ne svetimvardžių rašymą originaliu pavidalu, kad kitataučiai patys save atpažintų, o lietuviškų pavardžių darkymą. Kai moterys ėmė plėšti žemėn lietuviškas pavardžių priesagas -ienė, -aitė, -utė ir pan., jos kėsinosi į kalbą. Visi dangstėmės demokratinėmis laisvėmis, nors turėjome prasmegti iš gėdos. Argumentavome tuo, neva užsieniečiams sunku ištarti mūsų pavardes, paskui paaiškėjo, kad priežastys labiau psichologinės, o dabar tai jau tapo mada. Akademikas Zigmas Zinkevičius ne sykį kartojo, kad „dabartinės mūsų pavardės yra ilgos nutautinamosios raidos rezultatas“. Atrodo, buvo pats palankiausias metas atlietuvinti suslavintas pavardes. Būtent todėl skaudžiausia tai, kad dalis moterų iš savo pavardžių, kurios turi dvi priesagas – lenkišką / rusišką ir lietuvišką, – išmetė būtent lietuviškąją. Tarkim, surusinta Stankevičienė ar sulenkinta Sakalauskienė virto ne Stankiene ar Sakaliene, o Stankeviče ir Sakalauske. Ir vėl slavišku papročiu, bet dabar jau dvigubai – ir priesaga, ir daryba – lietuvių pavardės yra suslavinamos. [...] [p. 8].

ENLinguist gives witty advices to Lithuanians no to take Latin letters W and Q too seriously because language is not only alphabet and grammar. The author believes that distortion of Lithuanian surnames is far more worse.