Skola, arba pastabos apie laiko prigimtį

LTPagrindinis mano tyrimo objektas – Sodeikos seminare nagrinėtas Husserlio tekstas „Vidinio laiko suvokimo fenomenologija“ (Phänomenologie des inneren Zeitbewußtseins). Toliau vartosiu santrumpą PIZ, nurodydama puslapio numerį. 1. Fenomenologijos kūrėjas jau įvade nurodo: „Suprantama, kas yra laikas, žinome visi – tai labiausiai žinomas dalykas (Allerbekannteste)“ (PIZ, p. 80). Ar aš galėčiau tą pasakyti apie save? Ar žinau, kas yra laikas? Suprantu, ką reiškia „neturiu laiko“; „laikas iškeliauti“; „mano laikas baigėsi“. Jeigu nuolat vartoju žodį „laikas“, ar tai reiškia, kad žinau, kas jis yra? Galbūt kas nors (veikiausiai fenomenologinės ar hermeneutinės mokyklos atstovas) tvirtintų, kad žinau, tik „neaiškiai“. Tačiau taip sakyti galima apie bet ką. Sąžiningiausia būtų pripažinti, kad nežinau, kas yra „laikas“. Tuo keisčiau, kad vartoju šį žodį! [...] [p. 70-71].

ENThe author discusses “phenomenological project of Edmund Husserli regarding the “perception of inner time”. According to the author the project is great yet fruitless because we remain without an idea what happens on the level of subconsciousness.