Apie dumble pražystantį lotosą

LTĮžengus į ketvirtąjį nepriklausomo būvio dešimtmetį, akivaizdu, kad artimiausiu metu nei susikalbėti, nei pasiekti socialinės santarvės, ko gero, nepavyks... Visiškai reali, galbūt netolima priešlaikinių rinkimų, nežadančių nieko gero, perspektyva. Kritiškai mąstančių ir politinius procesus atidžiau stebinčių asmenų ši išeitis nedžiugina, nes prie valstybės vartų jau trypčioja naujas Hanibalas su visu savo skvernelynu – susibūrė margas spiečius iš anksčiau skausmingai pažįstamų, atsitiktinių, naujus šansus, kaip užsitikrinti gerą gyvenimą sau ir artimiausiai savo aplinkai, sapnuojančių politikos perėjūnų. Ir vis dėlto norėtųsi atsargiai tikėtis, kad anksčiau ar vėliau susiformuos rimta, atsakinga, aiškią Lietuvos ateities viziją turinti, bendrumui ir bendruomeniškumui, o ne skirtybių raidei ir dvasiai įsipareigojusi politinė jėga. [...]. [Iš teksto, p. 10]

ENAn essay on peculiarities of Lithuania’s political life during the pandemic. The author notes that present political elite and its government surpasses any previous governments in its contemptuous attitude toward people and lack of will and ability to address issues raised during popular protests and implement policies halting the obvious polarization of society. The causes of its inability are discussed as well as Lithuania’s failure to “educate” dictator Lukashenko as well as contradictory effects of border control in recent border crisis. He completes his essay with a reference to Thich Nhat Hanh who died in January and who once attempted to reconcile the North and South sides during the Vietnam War. [From the publication]