Nacionalinės premijos – vertybinis sąstingis ar sąlyginė „mūsų pasirinkimų“ laisvė

LTKai paskiriamos nacionalinės kultūros ir meno premijos, visuomenė kaskart sutrinka, abejoja esamais pasirinkimais ir siūlo galimus, nors šaukštai jau po pietų. Piktinasi, kad apdovanojimų sistema primena Prokrusto lovą, esą vieni meno reiškiniai „ketvirčiuojami“, o kiti pritempiami. Įnirtingai taršo buvusius pretendentus, o ypač laimingus premijuotuosius. Formaliai žvelgiant, apdovanojami šeši išrinktieji už pastarųjų septynerių metų darbus – kultūros tyrimus ir meno kūrinius. Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisiją sudaro 11 asmenų, atstovaujančių įvairioms kultūros ir meno sritims, juos tarybos pritarimu 3 metų kadencijai patvirtina Vyriausybė. Kasmet skiriamos 6 premijos, iš kurių viena už „ilgametį kūrybinį indėlį į Lietuvos kultūrą ir meną“. Komisijos pagrindiniai uždaviniai – analizuoti Lietuvos kultūros ir meno raidą, vertinant ne tik pastarųjų septynerių metų pasiekimus, bet ir atsižvelgiant į XX ir XXI a. kultūros ir meno procesus. Komisija, bendradarbiaudama su Pasaulio lietuvių bendruomene, turėtų rinkti informaciją, kaip sekasi užsienyje gyvenantiems lietuvių kūrėjams, suvokdama jų kūrybą bendrame lietuvių kultūros kontekste. Jos priedermė ir teikti kultūros ministrui pasiūlymus, kad būtų užtikrinta nacionalinės premijos laureatų kūrybos sklaida. Tiesa, peržvelgus laureatų sąrašus, akivaizdu, kad daugiausia apsiribojama juridinių asmenų teikiamais pretendentais ir pridedamomis rekomendacijomis. [...]. [Iš teksto, p. 2]