LTFilosofė Nida Vasiliauskaitė, iškėlusi laisvės gynimo šūkį, kviečia priešintis prievartinei visuotinei vakcinacijai ir žmonių segregacijai į dvi klases su skirtingomis teisėmis. Esminei šių tekstų idėjai ir autorės intencijoms visiškai pritariu: pavojus laisvei yra realus, laisvę ginti būtina, o ją gindami turime priešintis priverstinei (jeigu tokia taikoma) vakcinacijai ir skirstymui į klases, kurių teisės nevienodos. Vienas iš Vasiliauskaitės straipsnių nusipelno išskirtinio dėmesio, nes jame pristatytos pasaulėžiūrinės prielaidos, kuriomis autorė grindžia savo kovą už laisvę. Jas galima pristatyti kaip penkių susijusių tezių rinkinį. 1. Teisės ir laisvės yra prigimtinės. 2. Teisių ir laisvių subjektas yra individas. 3. Politiniai sprendimai negali būti grindžiami nuorodomis į bendrąjį gėrį, nes: a) bendrasis gėris neegzistuoja; b) niekas nežino, kas yra bendrasis gėris. 4. Bendrojo gėrio fikcija yra pavojinga, nes veda į diktatūrą ir totalitarizmą. 5. Svarbiausia individo laisvė ir teisė yra galėjimas pačiam rinktis gėrio supratimą ir pagal tą supratimą gyventi. [...] [p. 20].
ENPolemical notes on the ideological premises of defending freedom.