Gerovės valstybė be kultūros. Čia nėra klaidos

LTMūsų šalis jau keletą metų vadinama gerovės valstybe, dažnai su išlyga, esą tokia dar tik kuriama, o kartais net be išlygų konstatuojamas faktas. Tiesa, priduriama, kad gerovės valstybėje reikėtų mažinti socialinę atskirtį, kai kuriems finansiškai atsilikusiems sluoksniams pridedant bent po dvidešimt eurų, nes tam tikros socialinės negerovės nedera su ta mūsų neva jau pasiekta svajonių viršūne. Neaišku, kokios pozicijos laikosi Prezidentas ir konkretūs politikai – ar įvardydami Lietuvą kaip gerovės valstybę, turi omenyje, kad ji tokia jau yra, tik su spręstinomis socialinėmis problemomis, gadinančiomis šalies įvaizdį, ar vis dėlto pripažįsta, kad Lietuva toli gražu dar nepasiekusi visuotinės gerovės? [...] [p. 2].

ENThe essay discloses political and socioeconomic reasons why today’s Lithuania is not a welfare state, although politicians do use the term. The author analyses current social inequality in Lithuania as having roots in the early 1990s when the transition from socialism to capitalism was without a vision of welfare state and equality. Equality as a concept was erased together with communism and even today, 30 years after the collapse of communism, the socialdemocrats of Lithuania are unwilling to bring up the ideology of social equality. Welfare state seems to be more a vision of the future than reality, since cultural people who have education in humanities and arts are left outside the middle-class financial ability.