LTNiekur nespausdinti Kazio Almeno atsiminimai, lakoniškai pavadinti žodžiu „Anuomet“, parašyti 2010-2011 m. Vilniuje. Vėliau apie šiuos atsiminimus, jų tematines ir stilistines vingrybes diskutavome, svarstydami ir publikavimo galimybes. Tačiau tuomet, kai su leidėju Arturu Mickevičiumi kėlėme konkretų šių tekstų leidybos klausimą, rašytojas buvo kategoriškas, sakydamas, kad šie atsiminimai galės būti publikuoti tik po jo mirties. Šis laikas atėjo, ir atsiminimai keliauja pas savo skaitytoją. Kazio Almeno atsiminimuose ryškėja jo ankstyvosios biografijos akimirkos, skleidžiasi intelektinė biografija, atsispindi jo aplinkos matymas ir vertinimas iš vaiko ir jaunuolio perspektyvos. Atsiminimuose pateikiamas laikotarpis nėra ilgas, apima beveik penkiolika metų. Kokie faktai, kokios jauno žmogaus dvasinės patirtys juose ryškėja? Kuo šie atsiminimai yra išskirtiniai per pastaruosius dešimtmečius skelbtų atsiminimų kontekste? Atsigręžiant į daugybę pastaruoju metu leistų knygų į akis krinta šios knygos „kitoniškumas“, neatitinkantis tradicijos suformuoto kanono [p. 8].