Ant imperijos slenksčio: Lietuvos gyvenimo Europos Sąjungoje užrašai. Faktai ir mąstymai. 2009 m.

LT2009-ieji europiečiams buvo tikrai neeiliniai: po dešimtmetį trukusių manipuliacijų ir operacijų, nesidrovint netgi grubaus rankų išsukinėjimo, kaip Čekijos prezidento Vadavo Klauso atveju, arba pasinaudojant kapitalizmo „finansų krize“ dusinti antrąjį airių referendumą, gruodžio 1 d. įveiksminta Europos Sąjungos konstitucija, makiaveliškai vadinama Lisabonos sutartimi. Paskirtas ir pirmasis imperijos prezidentas bei užsienio reikalų ministrė, kuriai pasaulio galingieji dabar galės skambinti, norėdami spręsti mūsų reikalus. Metai ne mažiau reikšmingi ir pasauliui: 2008 metais prasidėjusi „finansų krizė“ nusiaubė visą „laisvosios rinkos“ zoną, dolerį nuleisdama iki realesnės turto vertės, bankininkų sąskaitas pripildydama vyriausybių disponuojamų mokesčių mokėtojų pinigų, sunaikindama milijonus verslo įmonių ir iki bankroto nudrengdama ištisas šalis ir valstybes. JAV bankai ir doleris kaip tarptautinių atsiskaitymų valiuta buvo dar išgelbėti, nors jau nebe kuluaruose prabilta apie kitą atsiskaitymų vienetą, žadantį dar akivaizdesnį pasaulio civilizacinį susiskirstymą (Kinijos juanis, Indijos rupija, Rusijos rublis, Europos euras, kol kas bevardė Arabijos valiuta), doleriui pamažu tampant vidiniais JAV pinigais. 2009 metais prasidėjo „podolerinis“ kapitalizmas. Lietuva šių pasaulinių vyksmų akivaizdoje bandė atsikvošėti po Seimo „naktinės mokesčių reformos“, kviesdamasi dangaus teisybės ir žmonių humaniškumo, tačiau valdžios nusistatymas laikytis „europinių įsipareigojimų“, o ne žmogaus elementarių poreikių tenkinimo prioritetų, prie lėktuvų ir kitų transporto priemonių rikiavo dar neregėtas ir nesibaigiančias emigrantų eiles. Taip tirpo mūsų „seniausios Europoje kalbos“ kūrėja ir savininkė lietuvių tauta, kažkada svajojusi tapti modernia ir „drąsia šalimi“. [Iš Pratarmės]