LTApie įdomią situaciją Lietuvos poezijoje, kai modernistai iš viešosios erdvės išstumia rašančius klasikinėmis formomis, saugo senas lietuviškas literatūros tradicijas. Poezijoje ryški modernistinių krypčių stilistika, polifoninis daugiareikšmis kalbėjimas, bet ypač gausu dvasinės tuštybės. Straipsnio autorius dalinasi prisiminimais apie poetą Antaną Kalanavičių (1945–1992).
ENWe encounter an interesting situation in the field of Lithuanian poetry. Modernists are ousting all those who still use classical forms who also defend older literary traditions.