Dvasios ir materijos sąryšis. Pagrindinių teiginių sąvadas

LTVosylius Sezemanas 1950–1955 m. kalėdamas lageryje parašė ir išsaugojęs parsivežė į Lietuvą nemažai rankraščių. Yra žinoma, kad profesorius skaitė paskaitas kitiems kaliniams. Išlikę rankraščiai galimai yra paskaitoms naudoti užrašai. Filosofas rankraščiuose aptaria jam ir anksčiau rūpėjusias temas, nagrinėja estetikos, savęs pažinimo ir pažinimo metafizinių prielaidų problemas. Dalis estetikai skirtų rankraščių, parašytų lageryje, publikuota knygoje Vosylius Sezemanas 'Estetika, kultūros filosofija, filosofijos istorija' (VDU, 2020), 'Problemų' žurnalo 100-ajame numeryje (2021) paskelbtas rankraštis 'Savęs pažinimas, savimonė ir objektyvacija'. Šįkart publikuojamas Sezemano rankraštis yra didelės apimties veikalo apie dvasinio ir materialaus prado tarpusavio sąryšį fragmentas. Tekstas parašytas pieštuku ant nedidelių popieriaus lapelių. Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje jis yra aplanke F122-96, kuriame saugoma keletas rankraščių. Visi jie yra vientiso kūrinio (pats autorius šį tekstą vadina studija) fragmentai, atskiri traktato skyriai. Deja, jų tvarka nėra aiški. Rankraščių puslapių numeracija taip pat nėra aiški, nes rankraštis prasideda nuo apibendrinančio tyrimą skyriaus, sunumeruoto nuo 1 iki 76 puslapio (dalis šio fragmento nuo 51 iki 76 puslapio rasta aplanke F122-98), antro skyrius apie sąmonę ir laisvę puslapių numeracija nuo 93 iki 190 puslapio, o trečias fragmentas apie gyvūnų ir žmogaus refleksus, instinktus ir jų sąryšį su dvasine žmogaus būkle numeruojamas nuo 33 iki 85 puslapio su 6 puslapių priedu.Rekonstruojant minties eigą dėstymo tvarka veikiausiai būtų tokia: pirmiausia fragmentas apie organizmų fiziologiją, refleksus, instinktus, kuriame Sezemanas polemizuoja su Pavlovo teorija, tada fragmentas apie sąmonės ir laisvės problemą, o pabaigoje – pagrindinių teiginių sąvadas. Sezemano rankraštis pratęsia ir papildo tarpukaryje atliktus tyrinėjimus apie dalykinį ir nedalykinį pažinimą, sąmonę ir savimonę, sąmonę ir pasąmonę. Rankraštyje autorius siekia ontologiškai pagrįsti žmogaus savęs pažinimą, žmogišką egzistenciją susieti su visumine gamtos būtimi. Nuo refleksų ir instinktų pereinama prie gyvybės subjektiškumo ir sąmonės problemų. Svarbus pasikeitimas yra tas, kad Sezemanas vietoj dalykinės ir nedalykinės nuostatos rankraštyje vartoja objektinės ir subjektinės nuostatos terminus. Sezemanas teigia, kad ne tik žmogaus, bet ir gyvos gamtos pažinimas yra galimas tik suspenduojant objektinę nuostatą ir suvokiant gyvybę kaip subjektą. Filosofas kelia metafizinius klausimus, kurie peržengia mokslų ribas, ir siekia atsakyti į žmogaus gyvenimo prasmės ir vertybių klausimus [Iš Pratarmės].