Verslo ir investicijų pritraukimas į Lietuvą: migracijos ir migracijos politikos vaidmuo
LTUžsieniečiai verslininkai ir investuotojai yra ta imigrantų grupė, dėl kurių atvykimo valstybės konkuruoja, siekdamos pritraukti kapitalo, naujų idėjų, efektyvesnių darbo metodų ir pan. Europiniu lygmeniu šių asmenų atvykimas nėra suderintas. Todėl tik nuo valstybės politikos ir veiksmų priklauso, kas ir kokiu būdu gali atvykti. Šios studijos tikslas – įvertinti užsieniečių verslininkų ir investuotojų pritraukimo į Lietuvą politiką, praktiką ir galimybes bei tiesiogines šio proceso sąsajas su migracija. Studija atlikta pagal Europos migracijos tinklo gaires, papildant jas sociologinio tyrimo duomenimis. Investicijos ir verslas. Ar Lietuvai reikia užsienio investicijų ir verslo? Tiek svarbiausi strateginiai Lietuvos dokumentai, tiek tyrime dalyvavę ekspertai teigia, kad užsienio investicijų bei užsieniečių verslininkų pritraukimas yra vienas pamatinių valstybės plėtros komponentų, ne tik skatinantis ekonomikos plėtrą ar inovacijas, bet netiesiogiai veikiantis ir kaip saugumo garantija. Tačiau ši politinė nuostata nėra konkretizuojama praktiniu lygmeniu. Kokia yra konkreti Lietuvos Vyriausybės strategija ir prioritetai užsienio verslininkų ir investicijų pritraukimo srityje, neretai nėra aišku net ekspertams. Arti pusės respondentų mano, kad Lietuvos politika neatitinka realių šalies interesų. Kokių ir iš kur užsienio investicijų ir verslininkų reikia? Ekspertai mano, kad vienas pa grindinių Vyriausybės prioritetų turi būti užsienio verslo, kuris kuria naujas darbo vietas, diegia inovatyvias technologijas (pvz., pradedančiosios įmonės (toliau tekste – startuoliai), „žalieji“ verslai, informacinių technologijų (IT) bendrovės) pritraukimas. Mažiau patrauklios sritys būtų investicijos į nekilnojamąjį turtą ir vertybinius popierius.Patraukliausios investicijos – iš Europos Sąjungos (ES) šalių, ypač Skandinavijos. Tačiau kartu ekspertai pabrėžė, kad kuriama pridėtinė vertė turėtų būti laikoma svarbesniu aspektu nei tai, iš kurios šalies investicijos kyla ar į kokį regioną Lietuvoje jos nukeliauja. Valstybė turėtų skirti didžiausią dėmesį pritraukti stambųjį ir vidutinį verslą. Nuomonės dėl smulkiojo verslo pritraukimo išsiskyrė: vieni teigė, kad būtent smulkusis ir vidutinis verslas sukuria daugiau darbo vietų, ir vertino jo lankstumą, kiti buvo priešingos nuomonės – kad valstybei neverta švaistyti išteklių pritraukiant nedidelius verslus. Kaip užsieniečiai verslininkai vertina Lietuvą? Patys užsieniečiai verslininkai nurodo, kad jiems Lietuva, ypač Vilnius, patinka dėl čia gyvenančių žmonių ir verslo partnerių darbinės kultūros, dėl galimybės susikalbėti keliomis kalbomis (anglų, rusų) bei geros ekologinės aplinkos (žalia graži šalis). Kaip trūkumai įvardijama, kad Lietuva maža šalis ir maža rinka, lėta valstybės institucijų reakcija į kylančias problemas ir sustabarėjusi švietimo sistema. Migracijos politika. Kas formuoja verslo migracijos politiką Lietuvoje? Didžiausias vaidmuo, formuojant ir įgyvendinant migracijos politiką bei pritraukiant užsieniečius verslininkus, tenka Vidaus reikalų ministerijai, kuri migraciją vertina saugumo aspektu. Ūkio ministerija ir jai pavaldžios institucijos į šią sferą yra įsitraukusios fragmentiškai. Migracijos reguliavimo srityje šiuo metu dominuoja saugumo aspektas, o ne verslo interesai. Svarbu būtų siekti tinkamo balanso – sudaryti palankias sąlygas pritraukti tikrus verslininkus, o kartu ir numatyti protingus saugiklius. Ar Lietuva turi užsieniečių investuotojų ir verslininkų pritraukimo politiką?.Įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nenumato atskiro atvykimo pagrindo užsieniečiams, kurie siekia tik investuoti Lietuvoje, – vien lėšų investavimas (pvz., į nekilnojamą turtą, obligacijas ir pan.) nebūtų pakankamas pagrindas kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi. Įstatymas numato atvykimo pagrindą užsieniečiui, kuris yra įsitraukęs į Lietuvoje registruotos įmonės valdymą (pvz., jeigu jis yra įmonės vadovas, valdybos narys, akcininkas, kuriam priklauso akcijų už ne mažiau kaip 1/3 įstatinio kapitalo), tačiau aktyvios tokių užsieniečių pritraukimo programos nėra. 79 proc. ekspertų mano, kad dabartinė Lietuvos migracijos politika net nesiekia sudaryti sąlygų užsieniečiams verslininkams atvykti kuo palankesnėmis sąlygomis. Kaip užsieniečiai verslininkai vertina migracijos procedūras? Didžioji dauguma tyrime dalyvavusių verslininkų mano, kad migracijos reguliavimas neatsižvelgia į realius ir besikeičiančius verslo poreikius. Užsieniečiai verslininkai pastebi, kad migracijos srityje formuojasi ydinga praktika, kai paprasčiau yra gauti leidimą laikinai gyventi „apeinant įstatymą“ (pvz., kuriant fiktyvias įmones, skiriant fiktyvius direktorius) nei laikantis numatytų procedūrų. Atvykimo sistema yra sudėtinga, todėl atvykstantys ieško įstatymo „spragų“. Taip pat nurodoma, kad egzistuojanti sistema neatrodo skaidri: migracijos procedūros dažnai keičiasi, nėra neaiškios ir biurokratiškos, reikalaujama daug dokumentų, gaištamas laikas eilėse ir aiškinantis su pareigūnais. Migracijos klausimai paprastai sprendžiami vieni pirmųjų, todėl nuo šios patirties priklauso, kokią nuomonę užsienietis susidarys apie visą šalies administravimo sistemą. [...].
ENForeign entrepreneurs and investors are a cause for competition between states in attempts to attract capital, innovative technologies, new work methods, etc. The admission of such immigrants is not harmonized at the European level. Therefore, only state policies and actions determine who, and in what manner, will be admitted into the country. The aim of this study is to assess the policies, practises and opportunities of attracting in vestors to Lithuania, as well as interconnectedness between this process and migration. The study was carried out in accordance with the European Migration Network guidelines, sup plementing them with a sociological data. Investment and Business. Does Lithuania need foreign investment and business? Both the main strategic documents and experts who participated in the study state that the attraction of foreign investment and foreign businesses are fundamental components of state development. Foreign businesses and investment not only promote economic development and innovation, but also act indirectly as a security guarantee. This political attitude, however, is not reflected at a practical level. Most of the interviewed experts were unable to indicate whether the Lithuanian government does have a clear strategy and what its priorities regarding foreign entrepreneurs are. Almost half of the respondents believe the Lithuanian policy does not reflect the actual interests of the state. What kind and where from should the foreign investment and business be? Experts believe that one of the main priorities of the government must be the attraction of foreign businesses which create new jobs and introduce innovative technologies (e.g., start-ups, “green” businesses, IT). Less attractive areas include investments in real estate and government securities. EU (especially Scandinavian countries) investors are the most desirable.At the same time, however, the experts emphasised that added value created by business should be seen as an aspect more important than the origin country of the investment or the destination region in Lithuania. The state should mostly focus on attracting large and medium-sized businesses. The views on small businesses were split: some argued that small and medium businesses create more jobs and valued their flexibility; others, by contrast, argued that focusing on small businesses would be a waste of state resources. How do foreign entrepreneurs view Lithuania? Foreign entrepreneurs point out that the appeal of Lithuania (particularly Vilnius) is due to the high work ethics of local people and business partners, the possibility to communicate in several languages (English, Russian) and gentle ecological environment. The shortcomings include the small market size of the country, slow government reaction to emerging problems and stagnating education system. Migration Policy. Who is responsible for the business migration policy in Lithuania? The biggest role in forming and implementing migration policies (including the admission of entrepreneurs) is played by the Ministry of the Interior, which considers migration mostly in terms of security. The Ministry of Economy and its subordinate institutions are only involved in these matters fragmentary. Currently, the field of migration regulation is dominated by security principles rather than business interests. A reasonable balance of the two must be achieved in order to create favourable conditions for real entrepreneurs, while anticipating possible security risks. Does Lithuania have a policy for attracting foreign investors and business owners? The Law on the Legal Status of Aliens does not provide for admission of foreigners willing to invest in Lithuania - investment alone is not a sufficient ground for a temporary residence permit.An alien can be admitted to the country only if he/she is a participant of an enterprise registered in Lithuania (e.g., if he/she is the manager, member of its collegial management board, or a shareholder who holds shares equivalent to no less than 1/3 of the share capital). However, no active program for attracting such aliens exists. 79 percent of experts believe that the current Lithuanian migration policy is not geared to creating favorable conditions for foreign business. How do foreign entrepreneurs view migration procedures? The vast majority of the surveyed business owners believe that current immigration regulations fail to meet the changing business needs. As a result, business owners look for loopholes in the Law. Foreign business owners also note the formation of a vicious practise, whereupon temporary residence permits tend to be acquired while circumventing the law rather than in accordance with the procedures laid down. The existing system lacks transparency. The handling of migration matters is riddled with uncertainty and unexpected changes in the regulations, bureaucratic procedures, heaps of documents, and lingering queues. Since dealing with migration issues for an immigrant is typically the first point of contact with a country, the experience of these dealings contributes significantly to the overall impression of Lithuania‘s administrative system. Why have the regulations for the arrival of foreign business owners changed? Before 1st November 2014 Lithuania had a fairly liberal procedure for entry of foreign business owners, with no measures to determine the authenticity of a foreigner‘s enterprise prior to his/ her arrival. The past few years witnessed an increase in the number of foreigners who came to Lithuania only to acquire temporary residence permits and thus the right to move freely in the Schengen area. [...].
