Prieglobstį Lietuvoje gavusių užsieniečių integracija: teisinis reguliavimas ir situacija
LTSituacija. Migracijos departamento duomenimis, 2010-2014 m. Lietuvoje pateikta daugiau nei 2,5 tūkst. prieglobsčio prašymų (iš jų 1,8 tūkst. pateikti pirmą kartą). Per metus vidutiniškai pateikiama apie 500 prieglobsčio prašymų. 2010-2014 m. prieglobstis suteiktas 645 pirmą kartą dėl prieglobsčio besikreipusiems asmenims (tai sudaro 35 proc. nuo pirmą kartą pateiktų prašymų). Daugiausiai prieglobsčio prašymų patenkinta 2014 m. (177), mažiausiai – 2011 m. (95). Didžiajai daliai prašytojų (90 proc.) suteikta papildoma apsauga, likusiems 10 proc. – pabėgėlio statusas. Nustatyti, kiek prieglobsčio gavėjų iš tiesų pasilieka šalyje, sudėtinga, nes dalis jų, nors yra oficialiai registruoti ir periodiškai grįžta į Lietuvą pasikeisti leidimų gyventi, realiai gyvena ir dirba kitose Europos Sąjungos valstybėse. Teisinis reguliavimas. Integraciją reguliuojantys teisės aktai taikomi tik prieglobstį gavusiems asmenims, kitiems trečiųjų šalių piliečiams netaikomi. Taigi sukurta tam tikra prieglobstį gavusių užsieniečių integracijos sistema, kurioje vienodomis teisėmis dalyvauja tiek pabėgėlio statusą, tiek papildomą apsaugą gavę asmenys. Svarbu paminėti, kad reaguojant į tai, kad į Lietuvą 2015-2017 m. ketinama perkelti 1 105 pabėgėlius iš Italijos ir Graikijos (įskaičiuojant 70 asmenų, perkeliamų iš trečiųjų šalių), 2015 lapkričio 18 d. buvo pakeistas teisės aktas, reguliuojantis prieglobstį gavusių asmenų integraciją Lietuvoje. Šiuo pakeitimu sutrumpinti paramos integracijai terminai, sumažintos vienkartinės įsikūrimo ir mėnesinės pašalpos. Tikimasi, kad tokiu būdu asmenys bus skatinami greičiau susirasti darbą ir patys save išlaikyti.Darbas. Nepaisant to, kad prieglobstį gavusiems asmenims nereikia gauti leidimo dirbti, dirba tik nedidelė jų dalis (15 proc.). Pagrindinės to priežastys – nepakankamas kalbos mokėjimas, nepaklausios specialybės, užsienyje gautų diplomų ir kvalifikacijų nepripažinimas Lietuvoje, tačiau taip pat ir nenoras, negebėjimas dirbti. Integracija. Parama pabėgėliams pradedama teikti Pabėgėlių priėmimo centre (iki 3 mėn.), vėliau integracija tęsiama savivaldybės teritorijoje (iki 12 mėn). Į integracijos programą įeina socialinė apsauga, lietuvių kalbos kursai, konsultacinė pagalba, profesinis mokymas ir kt. Kadangi daugelis integracijos priemonių yra vykdomos Europos Sąjungos lėšomis ir yra laikinos, tampa sunku užtikrinti integracijos tęstinumą.
