Papročių teisė Pilviškių apylinkėse XX amžiaus pirmojoje pusėje

LTKaimų ir seniūnijos reikalai buvo aptariami gyventojų sueigoje – krivūlėje, krivuilėje. Iki Pirmojo pasaulinio karo seniūną (šaltyšių) turėjo kiekvienas kaimas, po šio karo daug kur keli kaimai buvo sujungti į vieną seniūniją. Tačiau dažniau vis tiek buvo šaukiamos atskirų seniūnijos kaimų, o ne visos seniūnijos sueigos. Sueigas (krivūles, krivuiles) seniūnas sušaukdavo leisdamas per sodybas pranešimą apie sueigą – krivūlę (krivuilę). Kai žmonės buvo neraštingi, krivūlę (krivuilę) sudarė kreiva lazda (seniūno ženklas), kuri buvo paleidžiama su žodiniu nurodymu: „Girdėjau iš senelių, kad neša lazdą – krivuilę ir žodžiu pasako.“ Vėliau kreivą lazdą pakeitė į lazdelę įspraustas raštelis, kuriame nurodytas sueigos laikas, kartais ir vieta (jei keitėsi), svarstomi klausimai: „Būdavo, seniūnas įskelia lazdelę, sulankstęs lapelį įkiša; tokia trumpa lazdelė būdavo, gal 20 cm ilgio, gal ilgesnė; nuo rankų lapelis labai susitepa; tai paima už tos lazdelės ir neša.“ Kai kurie seniūnai paleisdavo tik raštelį. Kartais seniūnas, norėdamas kad krivūlė greičiau apeitų kaimą, krivūlę nuo kaimo vidurio paleisdavo į abu galus. [Iš straipsnio, p. 784]