Tautodailė etnokultūrinėje industrijoje: priimtas iššūkis

LTViena iš etninės kultūros pramonės sričių – tautodailės amatų puoselėjimas bei sklaida, apimanti ir leidybą. Šiame straipsnyje siekiau apibendrinti įvairią tautodailės amatų medžiagą, paskelbtą tautinio paveldo institucijos, tradicinių amatų centrų, Lietuvos nacionalinio kultūros centro interneto svetainėse ir kitur. Mano vartojama amatų klasifikacija šiek tiek skiriasi nuo tautinio paveldo institucijos registrų. Tautodailės srities amatininkų veiklos puoselėjimui reikšminga tapo tradicinių amatų centrų veikla. Ją nustato Lietuvos Respublikos Tautinio paveldo produktų įstatymas (2015 m.). Įstatyme jungiamos kontroversiškos „gamybos“ („produktų“) ir „kūrybos“, „tradicijos“ ir „paslaugos“ sąvokos. Tautinio paveldo produktų kūrėjas nusakomas kaip tradicinis amatininkas ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija arba jų filialas, užsiimantys tradicinių gaminių gamyba ir (arba) teikiantys tradicines paslaugas. Šiame įstatyme prie tautinio paveldo produktų kūrėjų priskiriami Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, kitos organizacijos arba jų filialai, veisiantys tradicinių veislių augalus ar gyvūnus, gaminantys jų produktus, taip pat renkantys ir perdirbantys gamtos gėrybes. Tradicinė paslauga apibūdinama kaip tradicinių gaminių gamybos demonstravimas, arklių kaustymas, kaminkrėtystė, folkloro (muzikinio, sakytinio ir kitokio) atlikimas, tradicinių renginių (kalendorinių ir šeimos švenčių) organizavimas ar kita etnine kultūra pagrįsta paslauga. [...] [p. 48].