Šakių rajono metalinių kryžių bendrieji bruožai
LTMetaliniai – iš ketaus lieti bei kalvių kalti – kryžiai ilgą laiką nebuvo sistemingai fiksuojami ir nesulaukė tyrinėtojų dėmesio, nes buvo manyta, kad tai ilgaamžiai paminklai, o lieti kryžiai – dar ir menkaverčiai. Deja, ne tik laikas, bet ir žmonių skonio pokyčiai negailestingai veikia šių paminklų gyvavimą – nemaža dalis XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje ir viduryje vietinių kalvių nukaltų, taip pat XIX a. II pusėje–XX a. pradžioje masiškai iš ketaus lietų kryžių, neatlaikiusių atmosferos poveikio, lūžta ir dažnai būna išmetami, kiti sunaikinami gyventojams pertvarkant kapavietes ir kapinių aplinką, dar kiti tampa lengvu grobiu siekiantiems pasipelnyti… O juk lieti ir kalvių nukalti įvairių tipų kryžiai yra mūsų kultūros dalis, atskleidžianti ne tik gyventojų estetines nuostatas, bet ir atspindinti buvusį konkretaus krašto arba vietovės ūkio lygį, socialinę vietos gyventojų padėtį, tad verti išsaugojimo ne tik kapinėse, bet ir nuotraukose, piešiniuose. Sovietmečiu kraštotyros literatūroje būta pavienių tekstų apie kaltinius atskirų vietovių kapinių kryžius, tačiau iki pat šių dienų jų fiksacija bei tyrimai išlieka entuziastų bei kai kurių muziejų iniciatyva – metalinių kryžių piešinių arba nuotraukų albumus yra išleidę Rokiškio, Joniškio, Molėtų muziejai, geležinių viršūnių ir kai kurių antkapinių kryžių katalogus – Lietuvos nacionalinis muziejus, Utenos krašto muziejus. Zanavykų krašte buvę paminklai gana ilgai nedomino muziejininkų – pirmajame, 2009 m. muziejaus išleistame albume „Zanavykų krašto mažoji architektūra“ (sud. V. Dėdynas) daugiausia dėmesio skirta šio regiono seniūnijose išlikusiems retiems seniesiems ir naujesniesiems mediniams paminklams, pastatytiems viešosiose erdvėse. [...] [p. 26].
