Tekstilės kolekcija Marijampolės krašto ir prezidento Kazio Griniaus muziejuje
LTSusirinkę pažangūs Sūduvos ūkininkai nusprendė steigti muziejų ir pavadinti jį „Sodžiaus“ vardu. Tai įvyko 1929 m. O jau 1933 m. atidarė muziejų, kurio fonduose buvo sukaupta nemažai eksponatų. Taip jau susiklostė, kad kaip tik tuo metu į Lietuvą iš Amerikos grįžo mūsų krašto šviesuolis, visuomenės veikėjas, tautosakos rinkėjas Vincas Šlekys ir apsigyveno savo tėviškėje, Mokolų kaime netoli Marijampolės. Šis šviesuolis laikomas vienu iš muziejaus steigėjų, surinkusių ir „Sodžiaus“ muziejui perdavusių daug vertingų eksponatų. Apie Vinco Šlekio muziejinę veiklą giminaičiai savo atsiminimuose pasakojo taip: „Rinko visokią etnografinę medžiagą, iš pakelių smūtkelius. Senus dievukus išimdavo, įdėdavo naujus, o tuos senus atiduodavo į muziejų, kartais turėdavo jų daug. Turėjo ir kanklių. Drabužių buvo pririnkęs gausybę, visokių andarokų, žiurstų, baltų kelnių, dar medinę žagrę, spatą, drapaką. Tas Šlekys rinkdavo visokias senienas.“ 1932 m. Kaune vykusioje Kapsų liaudies meno parodoje buvo eksponuota beveik 200 jo surinktų eksponatų. Žurnale „Bangos“ 1932 m. spalio 23 d. buvo išspausdintas straipsnis apie šią parodą ir rašoma, kad joje eksponuojami čepčiukai, pakalkės, pabruvėliai, prijuostės, juostos, skarelės, marškiniai, drobulės, rankšluosčiai, staltiesės, kvieslio lazdos, pypkės, pjautuvai ir kitokie daiktai – visi šie daiktai surinkti vieno asmens – Vinco Šlekio triūsu ir lėšomis. Šis žmogus ne tik važinėjo dviračiu po aplinkinius kaimus rinkdamas eksponatus, bet juos ir kruopščiai aprašinėjo, užfiksuodamas ne tik iš ko jie paimti, iš kokio kaimo, bet ir fotografuodavo žmones, kurie muziejui dovanojo savo daiktus. [...] [p. 4].
