Vytauto P. Bložės kūryba : disertacija

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Vytauto P. Bložės kūryba: disertacija
Alternative Title:
Works of Vytautas Petras Bložė
Publication Data:
Kaunas, 2002.
Pages:
141 lap
Notes:
Dr. disert. (humanit. m.) - Vytauto Didžiojo universitetas, 2002.
Summary / Abstract:

LTMonografinio pobūdžio disertacija apie Vytauto Petro Bložės gyvenimą bei kūrybą remiasi biografine, semiotine, mitografine metodika. Akcentuojama, kad V. P. Bložės kūryba yra tiesiogiai susijusi su biografija. Įvairūs poeto gyvenimo faktai, pasaulėžiūrą formavę dalykai (menas, filosofija, religija etc.), vienu ar kitu būdu yra užfiksuoti jo poezijoje. Lyrinis Bložės subjektas ieško kontakto su gamtiniu ir socialiniu kosmosu, problemina savivoką ir tapatybę, sutelktą į ontologinį klausimą „Kas aš esu?“. Monologinių klausimų – atsakymų kelias nuosekliai vedamas į polilogo galimybę. Nuo knygos „Polifonijos“ (1981) V. P. Bložės poezija vis labiau skleidžiasi kaip polifoninė, poetas ne tik konstruoja daugiamatę eilėraščio erdvę, bet ir išryškina daugiabalsumą, kuris yra pagrindinis jo poezijos bruožas. Atramų ieškoma tautosakoje bei mitologijoje. Bložės kūryboje figūros keičia pavidalus, semantines reikšmes bei funkcijas. Viena opoziciją dengia antrą, pastarąją trečia, kiekviena šaka įsilieja į vis kitą kontekstą, supinama paradoksų pynė, atsiranda kamuolio principas. Tai labai artima mitinei bei tautosakinei logikai – metafora metaforos pabaigoje. Vienas ryškiausių Bložės poezijos bruožų yra epiškumas – kūriniai jungiami į ciklus, poemas, poezija ir proza jungiamos į poemą – romaną. Patvariausias jo kūrybos struktūrinis principas yra pakartojimas. V. P. Bložės kūrybos meninę tiesą lemia paradokso mechanizmai. Lietuvių poezijos reformatoriaus ir novatoriaus V. P. Bložės pasaulėjautos varomasis veiksnys – žmogaus, pasaulio, visatos harmonijos refleksija. [Iš leidinio]

ENThis monograph-style dissertation on Vytautas Bložė’s life and work is based on biographic, semiotic and mythographical methodology. The paper highlights that literature of Bložė is directly related to his biography. Various facts of the poet’s life, factors which influenced his view (art, philosophy, religion, etc.) are reflected in his poetry one way or another. Bložė’s lyrical subject is searching for contact with the natural or social universe, questioning his self-image and identity, as expressed in the ontological question “Who am I?” Monologue-type questions and answers lead to the option of a polylogue. After his book Polifonijos [Polyphonies] (1981) Bložė’s poetry becomes more polyphonic. The poet constructs multidimensional poetic space and highlights polyphony, which is the principal feature of his poetry. He searches for support in folklore and mythology. In his poetry, figures replace forms, semantic meanings and functions. Oppositions overlap with each other, each line blends into a different context, paradoxes intertwine creating a tangled ball of threads. He does what is very common in the logical structure of myths and folklore: he ends a metaphor by introducing another metaphor. One of the most pronounced features of Bložė’s poetry is its epic nature: works are connected into cycles and poems, poetry and prose are connected into a poem-novel. Repetition is the most stable structural principle of his works. The artistic truth of Bložė’s work is determined by the mechanisms of paradox. The driving force behind Bložė’s world view, as a reformer and innovator in Lithuanian poetry, is reflecting on the harmony between human beings, the world and the universe.

Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/10190
Updated:
2014-02-07 20:08:40
Metrics:
Views: 1
Export: