LTDabar galime nusipirkti bet kokį žaislą, bet savo rankomis pagamintas žaislas yra visai kitoks – šiltas, savitas ir išskirtinis. Seniau žaislus vaikams dažnai pagamindavo jų seneliai: močiutė siūdavo Skudurinę Onutę, o diedukas išdroždavo laivelį iš pušies žievės. Pasidaryti švilpynių ir burzgulių piemenukus pamokindavo kerdžius, o laidynę susimeistrauti mokėdavo kiekvienas berniūkštis. Kraštotyrininkų darbuose aprašyta, kad garsūs prieškario dievdirbiai senatvėje gamindavo medinius žaisliukus ir atiduodavo juos parduoti keliaujantiems prekeiviams, vadintiems pauperiais. Vaikai ir patys pasidarydavo žaislų, prasimanydavo dabar jau pamirštų žaidimų. Berniukai varinėdavo statinės lanką arba dviračio ratlankį, o mergaitės darydavo „paslaptis“ – gėlės žiedą pridengdavo stiklu ir užžerdavo smėliu iki kito karto. Mokyklos kiemas pertraukų metu aidėdavo nuo judrių žaidimų – mažieji šėldavo gaudydami vienas kitą, kas žaisdavo „klases“, kas šokinėdavo per gumą, dar kiti žaisdavo „dramblį“ ar „asilą“. [...] [p. 40-41].