Tautodailės rėmimas ir rinkodara
LTEtnokultūros žmonės dažnai teigia, kad jų sritis visos kultūros kontekste yra tarsi antraeilis objektas, tokią padėtį atspindi ir valstybės požiūris. Lėšos, skiriamos šiai sričiai remti, kelis kartus mažesnės už lėšas šiuolaikinei, moderniajai kultūrai. Galvojama, jog, skyrus pakankamai lėšų, tautinė kultūra ir jos dalis – tautodailė – atsigaus, t. y. bus labiau paplitusi, propaguojama, „vartojama“, vertinama. Ar nepakankamas dėmesys iš valstybės pusės yra vienintelė priežastis, kodėl didžioji dalis tautinės kultūros tampa tik siauresnio šios srities tyrinėtojų bei saugotojų rato ir vyresnių žmonių dėmesio objektu? Ar, keičiantis kartoms, jaunimas grįš prie tautinės kultūros? Ar situaciją pakeistų didesnis finansavimas, švietimas? Ką galime ir turime daryti, kad mūsų tautos palikimui būtų skirtas deramas dėmesys? [...] [p. 34].
