Adelės Damulevičienės kūrybos bruožai
LTAdelė Damulevičienė temas tapybai rinkdavosi stebėdama gyvenamąją aplinką. Atmintyje įstrigę reikšmingi įvykiai; ūkio darbų vaizdai, kuriais autorė siekia parodyti archajiškumą, senovinę kaimo autentiką; įamžinimo verti gamtovaizdžiai; siužetinės kompozicijos, tarsi iliustruojančios dainų tekstus; vienas kitas natiurmortas, portretas ar pasakiška simbolinė kompozicija kaip savo kūrybinių gebėjimų išbandymas… Ji pradėdavo tapyti paveikslą viską apgalvojusi ir tvirtai apsisprendusi. Jos paveikslų išbaigtumas yra tarsi gyvenimo užgrūdintos asmenybės įspaudas. Šį išbaigtumą reikia aptarti giliau. Naiviojo meno raiškos įvairovė apima visą spektrą nuo apibendrinto iki tikslaus vaizdo, o kartais tas vaizdas gali būti ir eklektiškas abiejų stilių junginys. A. Damulevičienės autorinis braižas pagrįstas siekiu kuo jautriau perteikti vaizdo spalvinę sandarą neatsisakant tikslaus piešinio. Kalbant apie naivųjį meną, abiejų šių sąvokų (spalvinės sandaros, piešinio tikslumo) turinys skiriasi nuo akademinės sampratos. Perkėlusi į drobės formatą tikroviško vaizdo dalį, tautodailininkė smulkiais teptukais tepa dažą sluoksniuodama alla prima technika. [...] [p. 19].
