Rūtos Indrašiūtės keramikos dekoras
LTRūtos darbai atpažįstami Lietuvos tautodailininkų sąjungos įvairaus formato parodose. Per darbingos veiklos dešimtmečius tautodailininkei pavyko suformuoti savitą kūrybinį braižą. Daugelis brandžių keramikos meistrų ypatingą dėmesį skiria mastelių įvairovei, taikomojo pobūdžio funkcionalumui, tradicinės paskirties, bet šiuolaikinėje buityje nebenaudojamų indų kūrybai. Rūtos pasirinkimas kitoks: ji puikiai pritaiko „jaukaus dydžio“ koncepciją apyvokos reikmenims. Sukurtų dirbinių dydis, siluetų aptakumas tarsi atriboja juos nuo kasdienybės šurmulio, šiuolaikinio gyvenimo tempo. Molinukų formos konstruojamos taip, kad išskleistų lygiųjų paviršių plotus, tinkamus ornamentinio ir vaizduojamojo pobūdžio dekorui. Pati autorė sako, kad jos „mėgstamiausia technika yra tapymas ant išdžiūvusio molio paviršiaus pigmentiniais dažais, nes jie nebijo aukštos temperatūros: „Iš anksto nežinau, ką nupiešiu. Tik kai paimu į rankas keramikos dirbinį, gimsta vaizdiniai.“ [...]. [Iš straipsnio, p. 23]
