Rankraštinė K.K. Daukšos gramatika : disertacija

LTXIX amžiuje viduryje Kazimieras Kristupas Daukša parašo rankraštį „Trumpa kalbmokslė liežuvio lietuviško“. Rankraštis yra VU bibliotekoje Šlapelių fonde (F119-516). Daukšos gramatika (DG) – viena iš brandžiausių ikišleicherinės epochos gramatikų. Ji išsamesnė ir gerokai aukštesnio teorinio lygio net už vienintelę XIX a. pirmojoje pusėje išleistą K. Kosakauskio gramatiką. Gramatika ne tik aprašomoji, bet ir norminamoji. Norminimo kriterijai jau moksliniai, o gramatikos kalboje atsispindi tiek autoriaus tarmė, tiek ir kitos jo neblogai pažįstamos tarmės. DG proteguojama ne tik gimtoji tarmė, bet remiamasi ir kitomis tarmėmis; kartais normos grindžiamos istorinės lyginamosios kalbotyros metodais. DG kalbos skiriamoji ypatybė – polifonetinė rašyba. Šie rašmenys, Daukšos nuomone, turi palengvinti skirtingų tarmių atstovų bendravimą, tačiau taip kuriama tik rašomoji bendrinė kalba, o po polifonetiniais rašmenimis paslepiama daugelis gimtosios tarmės ypatumų. Pirmojoje lietuviškai parašytoje K. K. Daukšos gramatikoje kalbos dalių ir žodžių darybos skyrių teorinis pamatas ir praktinė realizacija atitinka to meto mokslo lygį ir nenusileidžia pirmtakų ir amžininkų aprašams, o dažnai juos ir lenkia. Jau suvokta, kad skirtingos kalbos dalys turi savitą darybą. Įvairūs žodžių darybos normos variantai vertinami kartais motyvuotai, o kartais remiamasi tik kalbine nuojauta. DG kalbos dalys aprašomos iš esmės pagal šiuolaikinę metodologiją: kamieno semantika, gramatiniai požymiai, kaitybos paradigmos. [Iš leidinio]

ENIn the middle of XIX century, Kazimieras Kristupas Daukša completed a manuscript “Short Linguistic Science of Lithuanian Tongue” (Trumpa kalbmokslė liežuvio lietuviško). The manuscript is held in Vilnius University library in Šlapeliai fund (F119-516). Dauksa’s grammar (DG) – is one of the most mature grammar textbooks in pre-Sleicher period. It is much more comprehensive and produced on a higher theoretical level than the only grammar published in the first half of XIX century - K. Kosakauskis’ grammar. Produced grammar is not only descriptive, but also nominal. Criteria of establishing norms are already scientific, while grammar reflects both – the dialect of the author and other dialects that he was acquainted with. DG not only protects native dialect, but also relies on other dialects; sometimes norms are justified by using the methods of historical, comparative linguistics. Distinguishing feature of DG language – polyphonic writing. Such writings, in the opinion of Daukša, should ease communication among speakers of different dialects, however, this way only standard written language is produced, polyphonic writings hide many specific features of a native dialect. The first grammar written in Lithuanian, K. K. Dauksa’s textbook corresponds to scientific standards of that time when it comes to theoretical basis and practical realization of language parts and word formation sections; Dauksa’s grammar does not fall behind and sometime even surpasses works of earlier authors. By that time, it was understood that different language parts have unique formation principles.

• Retas nepilną ypatybos kiekį žyminčių būdvardžių darybos tipas: pãjuodis ir pasaũsis / Aurelija Tamulionienė. Lietuvių kalba. 2011, 5, 1 pdf (11 p.).
• Rytų, vidurio ir Mažosios Lietuvos raštijos sandūros 1863, 1865 m. reformatų religinės didaktikos knygelėse / Birutė Kabašinskaitė. Archivum Lithuanicum. 2022, t. 24, p. 103-130.