Ontologinis estetikos pagrindimas M. Merleau-Ponty ir M. Dufrenne’o filosofinėse koncepcijose

LTStraipsnyje siekiama atverti estetinės ontologijos užuomazgas, kurios randamos M. Merleau-Ponty juslinio suvokimo teorijose. Analizuodamas juslinį suvokimą, filosofas priartėja prie gyvo šio pasaulio kūno sampratos ir teigia, kad būtent egzistencinis kūnas, kurio samprata prieštarauja šiuolaikinėms pozityvistinėms traktuotėms, yra mūsų percepcinės sąmonės lopšys. Būtent šiame kūne mąstytojas atveria estetinį branduolį – pirmapradėje kūniškumo būsenoje pranyksta mąstymui būdingos dichotomijos, išnyksta fundamentali subjekto ir objekto skirtis. Šį kūną par excellance mums atveria tapyba. Nuo šios sampratos atsispiria M. Dufrenne’as, kuris išvysto nuoseklią estetikos teoriją ir ją ontologiškai pagrindžia pasiūlydamas estetinio objekto sampratą. Būtent pastarasis sukuria estetinio patyrimo kulminaciją ir stebėtojui atveria alternatyvią ontologinę terpę, kurioje išsiskleidžia jausmas, kaip alternatyvi epistemologinė kategorija. Esminiai žodžiai: M. Merleau-Ponty, M. Dufrenne, estetika, tiesa, estetinis objektas, kūnas, ontologija, fenomenologija. [Iš leidinio]

ENThe aim of this paper is to open up the foundations of an aesthetic ontology, which are found in Merleau-Ponty’s theories of sense perception. In his analysis of sensory perception, the philosopher approaches the concept of the living body of this world and argues that it is precisely the existential body, whose conception contradicts modern positivist treatments, that is the cradle of our perceptual consciousness. It is in this body that the thinker opens up the aesthetic kernel: in the primordial state of corporeality, the dichotomies inherent in thinking disappear, the fundamental distinction between subject and object disappears. Painting opens up this body par excellance. Dufrnne, who develops a coherent theory of aesthetics and justifies it ontologically by proposing the concept of the aesthetic object, takes a step back from this conception. It is the latter that creates the culmination of the aesthetic experience and opens up to the observer an alternative ontological terrain in which the sense of feeling unfolds as an alternative epistemological category. Keywords: M. Merleau-Ponty, M. Dufrenne, aesthetics, truth, aesthetic object, body, ontology, phenomenology. [From the publication]