Muzikos formų analogai literatūroje (Maironio, Aisčio, Putino, Sruogos kūrinių pagrindu) : disertacija

LTDisertacijos tyrimo objektas yra literatūros kūrinio muzikalumas formų analogijos požiūriu Maironio, V. Mykolaičio-Putino, B. Sruogos ir J. Aisčio kūryboje. Lietuvoje muzikos formų analogai literatūroje beveik netyrinėti, paprastai apsiribojama fonetikos, sintaksės bei intonacijos ir ritmikos muzikiniais ypatumais. Disertacijoje keliama problema – literatūros kūrinio formos muzikalumo galimybė ir jo įtaka kūrinio meniškumui. Tam tikslui pasirenkami klasicizmo ir neoromantizmo bruožų turintys literatūros kūriniai, kurių struktūros remiasi klasikinės logikos principais. Sprendžiant šią problemą remiamasi tuo, kad muzikos ir poezijos ryšys nulemtas bendros genezės, raidos ir kūrybos procesų ypatumų, todėl literatūros kūrinyje jos gali būti ne tik sąmoningai modeliuojamos, bet ir intuityviai pagal ją sukurtos. Tačiau abiem atvejais kūrybinis mąstymas įgyją tam tikrų loginių struktūrų pavidalą, kurių išgrynintą raišką randame muzikos formose. Disertacijoje bandoma pagrįsti šias prielaidas: muzikos forma išreiškia bendruosius kūrybinio mąstymo loginius dėsningumus; funkcinės analizės metodas parankus klasikine logika pagrįstiems kūriniams nagrinėti; muzikos periodo teorija padeda detaliau atskleisti literatūrinės temos formavimo procesą; muzikos formų analogai leidžia konkrečiau aptarti literatūros kūrinių kompoziciją bei apibūdinti jų meniškumą. Disertacijoje pateikiamos muzikos ir literatūros ryšių klasifikacijos, aptariama šių menų komparatyvistikos raida, nagrinėjami konkretūs muzikos formų analogai lietuvių literatūroje.

ENThe dissertation analyses the musicality of the works of literature by Maironis, V. Mykolaitis-Putinas, B. Sruoga and J. Aistis in terms of the analogy of their forms. There are few studies of the analogues of musical forms in literature in Lithuania and these studies are usually limited to the musical qualities of phonetics, syntax, and intonation and rhythmics. The dissertation discusses the possibility of the musicality of a work of literature and its influence to the artistic value of the work. The analysis focuses on the classicist and neo-romanticist works of literature, the structures of which follow the principles of classical logic. The solution to this problem is based on the idea that the relation between music and poetry is determined by the commonalities of their genesis, creation and creative processes and, therefore, the works of literature may not only be intentionally modelled but also intuitively created. However, in both cases, creative thinking acquires the shape of certain logical structures, the pure expression of which is found in music. The dissertation attempts to validate the following assumptions: that the form of music expresses general logical patterns of creative thinking; that the functional analysis method is suitable for the analysis of the works based on classical logics; that the theory of the period of music helps understanding the process of the formation of a theme of literature; that analogues of the forms of music allow for a better discussion of the composition of the works of literature and a description of their artistic value.