Kūnas ir technologijos

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTNors populiariajai kultūrai ir ją platinančioms šiuolaikinėms medijoms iš dalies būdingas išorinis naivumas, galime teigti, jog tai nėra „naivioji sąmonė" Švietimo tradicijos suformuluota prasme. Vargu ar populiariajai kultūrai trūksta sąmoningo žinojimo: atvirkščiai, ji labai gerai žino, ką daro, bet vis tiek tai daro. Kitaip tariant, šios kultūros apibrėžimas tiksliai atitinka ideologijos apibrėžimą: populiarioji kultūra iš esmės yra ideologinė ir politinė kategorija. Būtent todėl jos negalime paprasčiausiai ignoruoti įsivaizduodami, jog ji mūsų neliečia, arba kad mes pajėgiame išlaikyti kritinę distanciją jos atžvilgiu. Populiariosios kultūros gudrybė yra ta, jog ji aprėpia, numato net šią išimties, pasipriešinimo poziciją: nėra populiaresnio sprendimo kaip „priešinimasis populiariajai kultūrai". Taigi ši kultūra negali būti ideologiškai neutrali: būtent toje erdvėje apsisprendžiamą, kokiems gyvenimo stiliams ir būdams, kuriems kūnams bei vaizdiniams suteikiama papildoma galia (būti reprezentuotiems naujosiomis medijomis), o kuriems - reprezentacijos neverto gyvenimo statusas. Tai leidžia daryti išvadą, jog populiarioji kultūra bei šiuolaikinės medijos funkcionuoja kaip savotiška biopolitika: ji administruoja ir reguliuoja ne simbolines sistemas (religija, įsitikinimai, pažiūros), bet keičia mūsų kūniškąją tikrovę [p. 29].

ENAlthough a certain surface naivety is characteristic to popular culture and contemporary media disseminating it, we could argue that this is not 'naive consciousness' as it has been formulated by the Enlightenment tradition. Popular culture hardly lacks knowing or reason: on the contrary, it knows very well what it does, but it does it anyway. In other words, the definition of popular culture is identical to the definition of ideology: popular culture is essentially an ideological and political category. This is why we cannot just ignore popular culture imagining that it does not concern us or that we are able to keep a critical distance. The cunning of popular culture is that it covers and foresees even this position of exception and opposition: there is no another more popular decision than to 'oppose popular culture'. Thus popular culture is not an ideologically neutral place: it is here that decisions are made which styles and ways of life, which bodies and images should be given an additional power (to be represented by the new media), and which are given the status of a life unworthy of representation. This allows us to make a conclusion that popular culture and contemporary media function as a kind of bio-politics: it manages and regulates not only symbolical systems (religion, beliefs and worldview), but also changes our bodily reality.