Leksiniai ir gramatiniai Oskaro Milašiaus poezijos vertimų aspektai : disertacija

LTDarbo objektas yra lingvistinė poezijos vertimų analizė, orientuojantis į leksinius ir gramatinius vertimo aspektus. Analizei pasirinkti keturi O. Milašiaus eilėraščiai: Danse de singe, Insomnie, Talita Cumi, La Berline arrêtée dans la nuit. Aptarus minėtų eilėraščių vertimo ypatybes, daromos kelios išvados: 1) Tyrinėjant vertimo procesą, neįmanoma apsieiti be leksinės semantikos, gramatikos, stilistikos, leksikologijos ir kitų (ne tik lingvistinių) disciplinų. 2) Leksinių priemonių atranka yra vienas svarbiausių vertimo adekvatumo veiksnių. Nekreipiant dėmesio į žodžio registrą ir ypač į kūrinio struktūrą, parenkama vertimo leksika gali pakeisti eilėraščio prasmę. Neadekvačių leksikos elementų parinkimas komplikuoja ir taip sudėtingus O. Milašiaus įvaizdžius, tačiau tą pačią prasmę galima išreikšti skirtingomis leksinėmis priemonėmis. 3) Poetinis žodis (plačiąja prasme) sukuria poetinio kūrinio visumą. Poetinis vertimo žodis turi atlikti analogišką užduotį: sukurti vientisą poetinį tekstą vertimo kalba. 4) Atitinkamas gramatinių kategorijų vartojimas gali būti sudėtinė visos semantinės poetinio kūrinio struktūros dalis. 5) Pastebėtos vertimų klaidos akivaizdžiai rodo, kad net ir neblogai originalo kalbą mokantys vertėjai neskiria pakankamo dėmesio atitinkamoms originalo prasmę išreiškiančioms gramatinėms ir leksinėms priemonėms, tad be kalbinės vertėjui reikalinga ir tam tikra lingvistinė kompetencija.

ENThe object of this work is a linguistic analysis of translations of poetry, concentrating on lexical and grammatical aspects of translation. Chosen for analysis are four poems of Oscar Milosz: Danse de singe, Insomnie, Talita Cumi, La Berline arrêtée dans la nuit. After discussing the characteristics of the translations of the four poems, the following conclusions are reached: 1) Analysis of the translation process cannot be done without reference to the disciplines of lexical semantics, grammar, stylistics, lexicology and others (beyond linguistics). 2) Choice of lexicon is one of the most important factors in the adequacy of a translation. Even without considering the question of the structure of the poem and the appropriate ‘register’ of the words, the choice of lexicon can change the meaning of the poem. Inappropriate choice of lexicon can complicate O. Milosz’ already complex images; however, the same meaning can be expressed through a different choice of lexicon. 3) The use of poetic words (in the broad sense) unites the totality of the poetic creation. The use of poetic words in the translation must perform a similar task: creating a consistently poetic text in the target (translated) language. 4) The use of corresponding grammatical categories can be the most challenging part of re-creating the whole semantic structure of a poem. 5) Observed translation errors show that even translators who are well versed in the language of the original text may not pay enough attention to finding grammatical and lexical equivalents in the target language that truly match and express the meaning of the original. Accordingly, as well as competence in the relevant language, a translator needs a certain degree of linguistic competence.