Jugendo stiliaus apraiškos lietuvių ir latvių prozoje : disertacija

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Jugendo stiliaus apraiškos lietuvių ir latvių prozoje: disertacija
Alternative Title:
Manifestations of Jugend Style in Lithuanian and Latvian Prose
Publication Data:
Kaunas, 2004.
Pages:
147 lap
Notes:
Disertacija rengta 2000-2004 metais Vytauto Didžiojo universitete. Dr. disert. (humanit. m.) - Vytauto Didžiojo universitetas, 2004. Bibliografija.
Summary / Abstract:

LTDisertacijoje „Jugendo stiliaus apraiškos lietuvių ir latvių prozoje“ analizuojama baltų rašytojų – Janio Akuraterio, Aspazijos (tikr. Elza Rozenberga), Fricio Bardos, Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės, Janio Jaunsudrabinio, V. Krėvės (tikr. Mickevičius), Pušaitės (tikr. Marija Šveikauskaitė-Klevinskienė), Karolio Račkausko-Vairo, Karlio Skalbės, Igno Šeiniaus (tikr. Jurkūnas), Visuomio (tikr. Paulius Galaunė) smulkioji proza, pasirodžiusi XX a. pradžios periodinėje spaudoje ir įvairiuose rinkiniuose. Jugendo stiliaus apraiškos atpažįstamos iš šio stiliaus pasaulėžiūrinių projekcijų. To meto dailės ir literatūros kūrinius suartina vienovės su pasauliu vizija, improvizacijos gamtos grožio tema, dėmesys gyvenimo tapsmui, žavėjimasis fantazijos vaizdiniais. Panašios teminės grupės išskiriamos jugendo stiliaus mene. Palyginus su vokiečių literatūra, matyti, jog jugendo idėjos baltų literatūrose priimamos kūrybiškai, prisitaikant prie savo kultūros patirties. Vis dėlto galima pastebėti, jog latvių proza buvo stipriau veikiama vokiškosios literatūros nei lietuvių proza, labiau justi Friedricho Nietzsche’s idėjų atgarsiai. Naujojo stiliaus įtaką galima atpažinti ir formos ieškojimuose. Ritminės arabeskos, ornamentinės aranžuotės išskiria jugendo kūrinius iš kitų ano meto darbų. To meto rašytojai siekė atnaujinti tradicinį pasakojimą: taip atsirado hibridinių prozos ir poezijos formų, kurias ypač pamėgo jaunieji literatai. Šie ne visuomet brandūs bandymai atspindėjo bendraeuropines tendencijas, turėjo įtakos tolesnei baltų literatūros raidai. [Iš leidinio]

ENThe dissertation Manifestations of Jugend Style in Lithuanian and Latvian Prose analyses minor prose by the Baltic writers Janis Akurateris, Aspazija (in reality – Elza Rozenberga), Fricis Barda, Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė, Janis Jaunsudrabinis, V. Krėvė, Pušaitė , Karolis Račkauskas-Vairas, Karlis Skalbė, Ignas Šeinius and Visuomis which appeared in periodicals and various collections of the early 20th century. Manifestations of Jurgend style are recognised from the outlook projections of the style. Then art and literary creations brought closer the vision of unity with the world, improvisations on beauty of nature, focus on life transformations and admiration with fantasy images. Similar thematic groups are identified in the art of Jugend style. Comparison with the German literature shows that Jugend ideas in the Baltic literatures are accepted with creativity adjusting them to own cultural experiences. Still one may point out that the Latvian prose was more influenced by the German literature than Lithuanian and traces of Friedrich Nietzsche’s ideas were more prominent. The impact of the new style can also be seen in search for the form. Rhythmic arabesques and ornamental arrangements distinguish Jugend creations from other works of that time. The then writers were to renew traditional narrative: this gave rise to hybrid prose and poetry forms especially liked by young literary men. Those attempts not Always mature reflected pan-European trends and had impact on further development of the Baltic literature.

Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/10162
Updated:
2022-02-07 20:08:26
Metrics:
Views: 6
Export: