Tarminių variantų sąveika: asmens žymėtumas ir tarminė integracija
LTPirmajame antrojo skyriaus poskyryje (žr. 'Tarminių variantų sąveika: asmens žymė tumas ir tarminė integracija'. Autorė – Violeta Meiliūnaitė) kalbama apie kalbinį asmens žymėtumą ir pastangas jį neutralizuoti. Natūralu, kad dėl migracijos išaugus Lietuvos gyventojų mobilumui, šalies teritorijoje tarminės kalbos vartotojai įsikuria nebūtinai savo gimtosios patarmės areale. Noras integruotis gyvenamosios vietos bendruomenėje skatina su ja susitapatinti, įsitraukti ne tik į bendras veiklas, bet ir perimti vietos tarminį kodą. Taigi vyksta tarminė integracija. Tarminės integracijos metu didžiausia reikšmė skiriama pačioms ryškiausioms, eiliniam kalbėtojui aiškiai atpažįstamoms tarminėms ypatybėms. Būtent jas stengiamasi perimti ir nuosekliai vartoti, siekiant panaikinti savo žymėtumą naujoje gyvenamojoje vietoje. Atkreiptinas dėmesys, kad integracija vyksta dviem būdais: sąmoningai, kai pateikėjas ypatybes perima suvokdamas savo veiksmus, ar automatiškai, kai, gyvenant tam tikroje teritorijoje, tiesiog imamos vartoti vietai būdingos ypatybės, bet paties kalbėtojo jos nėra akcentuojamos. [...]. [Iš Įvado]
