Albinas Rimka - liberaliosios krypties visuomenininkas ir tyrinėtojas

LTAlbinas Rimka - nepriklausomos Lietuvos kūrėjas, liberaliosios krypties veikėjas ir ideologas, ekonomistas, Lietuvos MA tikrasis narys (1941-1944), finansų ministras (1926), Lietuvos Steigiamojo seimo narys, Žemės reformos įstatymo projekto autorius, Kauno ir Vilniaus universitetų profesorius. Akademikas buvo enciklopedinio tipo asmenybė, jis neapsiribojo viena specialybe. Ekonomistas, bibliografas, istorikas, politikas, žurnalistas, literatūros tyrinėtojas, ūkio statistikos teorijos ir metodologijos kūrėjas - tai dar ne visos akad. A. Rimkos veiklos sritys. Labai įvairi ir jo visuomeninė veikla: įvairių laikraščių ir žurnalų redaktorius, VU Ekonomikos fakulteto dekanas (1940-1941), Centralinio statistikos biuro direktorius (1927-1928), Lietuvos banko Statistikos ir ekonomikos skyriaus vedėjas (1928-1939), ilgametis Statistikos katedros vedėjas. A. Rimkos, kaip ir jo amžininkų, tarpukario Lietuvos ekonomistų, socialinė ekonominė mintis buvo labai pragmatiška, tarnaujanti savo kraštui. Akad. Albinui Rimkai, prof. Vladui Jurgučiui, prof. Petrui Šalčiui, prof. Jonui Aleksai, prof. Jurgiui Krikščiūnui, prof. Fabijonui Kemešiui, dr. Juozui Pajaujui neteko būti vien akademinio mokslo atstovais, tyrinėti tiktai ūkio mokslų teorijas. Inteligentijos stygius šalyje vertė juos mokslinį akademinį darbą derinti su visuomenine veikla, politikos darbais. Jie, klasikinės ekonominės mokyklos atstovai, tarpukario Lietuvoje sukūrė lietuvišką ekonomikos mokslo terminiją, lietuvių kalba išleido pirmąsias monografijas ir knygas, kurios moksliniu lygiu ir turiniu atitiko to meto europinius standartus. Dažnai būdami įvairių politinių pažiūrų, jie sugebėjo darniai dirbti Lietuvos ekonominės politikos baruose, artimai bendrauti (pavyzdžiui, akad. A. Rimka su prof. V. Jurgučiu) [p. 17].